Moterų universiteto „WoW“ įkūrėja Inga Jablonskė: „Neįtikėtina, kokios plačios širdies yra lietuvės“

Jūsų įkurtame universitete lektoriai moteris moko įvairiausių dalykų. Kaip galvojate, ką šiuolaikinei moteriai svarbiausia žinoti, mokėti, suprasti?

Remdamasi gyvenimo patirtimi ir pamokomis, manau, kad moterims svarbiausia rasti gyvenime pusiausvyrą. Žinoma, būna ir tokių etapų, kai norisi kraštutinumų, pavyzdžiui, kyla didelis troškimas atiduoti visą laiką tik karjerai arba supranti, kad visa širdimi ir jėgomis norisi atsiduoti vien šeimai. O gebėti atrasti pusiausvyrą – didelis menas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai padaryti visai paprasta, bet realybėje ne visada pavyksta. To reikia mokytis arba pats gyvenimas priverčia. Daugelis sako, kad tokie metai, kokius turėjome, būna kartą per šimtmetį. Mes juos išgyvenome. Nemažai žmonių iš naujo kėlė klausimus: kokios mano vertybės, kas man gyvenime svarbiausia? Pagaliau atsirado erdvės vertybiniams klausimams iškelti. 

Ir atsakymai, natūralu, kiekvienam atėjo skirtingi...

Be abejo, juk kiekvienas esame unikalus. Nors medija kartais ir bando įpiršti visiems vienodas svajones, tačiau, atsigręžę į save, suprantame, kad mums reikia visiškai skirtingų dalykų. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, kaip jau minėjau, daugeliui svarbu tampa rasti vidinę pusiausvyrą, harmoniją.

Ką pati per tuos metus supratote, koks buvo jūsų atrastas perliukas?

Man tai buvo išties nepaprastas laikas, nes mūsų moterų universitetas veiklą pradėjo kaip tik prieš metus, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas. Visi žmonės buvo išsigandę, nežinojome, kas laukia ateityje. Šių metų mano perliukas – tvirtas žinojimas, kad nesvarbu, kas vyksta išorėje, jei turi didelę svajonę, tai jos ir nereikia atsisakyti. Jaučiau, kad įkurti universitetą – mano misija.

Džiaugiuosi, kad to neatsisakiau ir pandemijos akivaizdoje. Mūsų komandos negąsdino jokie sunkumai, jie tik vertė ieškoti naujų galimybių. Galvojome, kaip kiekvieną iššūkį išspręsti kūrybiškai ir pačiu darniausiu būdu kiekvienam komandos nariui ir pas mus mokytis ateinančioms moterims. Anksčiau, kurdama verslus, siekdama karjeros, buvau labiau susitelkusi į rezultatą. Dabar atsirado naujas veikimo būdas ir jis padeda aplinkybėms susidėlioti pačiu geriausiu būdu. 

Per karantiną virtuali erdvė prisipildė pačių įvairiausių mokymų. Kaip pasirinkti, ko ir kur mokytis? 

Manyčiau, kad per pandemiją gal ne tiek daug naujų mokymų atsirado, kiek jų persikėlė į virtualią erdvę. Į ką atsižvelgti renkantis kursus? Galiu pasidalinti, kaip renkuosi pati. Pirmiausia svarbu sau užduoti klausimą – o ko labiausiai norisi išmokti? Įsivardykite, kas jums šiuo metu reikalingiausia. Gal norite įgyti tam tikrų profesinių žinių, o gal stinga finansinio raštingumo ar jaučiate, kad atėjo laikas pasidomėti bendražmogiškais dalykais, kuriuos vėliau galėsite pritaikyti ir darbe, ir asmeniniame gyvenime? Gali kilti noras išmokti gyvenimo būdo paslapčių, pavyzdžiui, dabar mane labai domina augalinė mityba.

Taigi pirmas dalykas – reikia sau užduoti klausimą: ko man trūksta, kad kasdien gerai jausčiausi ir kas padėtų siekti tikslų, realizuoti svajones? O tada jau verta paieškoti profesionalų, kurie galėtų geriausiai perduoti tas žinias ar praktikas. Pati vadovaujuosi tokia taisykle – geriausia mokytis iš žmonių, kurie gyvenime moko to, ką patys taiko kasdienybėje. Tad rekomenduočiau sąmoningai įsivardyti, ko norite išmokti, ir susirasti patį geriausią tos srities profesionalą, kuris būtų ir praktikas. Dar svarbu, kad mokytojas būtų įdomus, patrauklus, charizmatiškas. Jeigu juo žavėsiesi, bus ir didesnė motyvacija mokytis.

Moteris kartais taip įsuka darbai, buitis, šeimos rūpesčiai, kad mokslams ir svajonėms jos neberanda laiko. Kaip ištrūkti iš tos karuselės?

Dabar ypač tikiu mažų žingsnelių magija, todėl žmones vis atkalbinėju nuo ekstremalių pokyčių, labai greitai ir stipriai pakeičiančių gyvenimą. Universitete šiuo metu turime daugiau nei 600 studenčių, bendrauju su pačiomis įvairiausiomis moterimis ir toms, kurioms iškyla panašių klausimų, patariu kasdienybėje taikyti mažų žingsnelių strategiją. Tyrimai rodo, kad tik vos keli procentai žmonių, atsidūrę ekstremalioje situacijoje, gali labai kūrybiškai veikti, išnaudodami visą potencialą. Tai tik rodo, kad didesnė dalis žmonių turėtų vengti kardinalių permainų.

Mūsų universitete yra ir daugiavaikių mamų. Jos labai kūrybiškai organizuoja savo laiką, kad rastų jo tam, kam nori. Viena mama pasakojo atsikelianti penktą valandą ryto ir, kol namiškiai miega, klausydama paskaitos įrašo per ausines, vedžioja šunį. Ir pasivaikšto, ir paskaitos paklauso, ir šunį pavedžioja.

Grįžta namo laiminga, motyvuota, pasikrovusi energijos visai dienai. Kartais užtenka kūrybiškai pažiūrėti į kasdienybę ir galima rasti bent mažytį tarpelį, į kurį tilps tavo didžiausi pomėgiai. Bet jeigu galvosime, kad mokytis yra sudėtinga, tai taip ir bus. Juk daugelis iš mūsų vis dar iš praeities velkam tą sunkaus mokslo šleifą. Ne viena turime nemalonių patirčių iš mokyklos, gal ir iš universiteto. Bet mokytis galima ir su didžiuliu malonumu! Ir jei įsivardysi, kad tai tolygu laikui sau, mokysiesi visai su kita energija. 

Laikui bėgant lietuvių moterų gyvenimas labai pasikeitė. Kokių didžiausių privilegijų turime šiandien?

Manau, didžiausia privilegija, kad esame laisvos rinktis gyvenimo kelią. Tai didžiulė dovana, o ne savaime suprantamas dalykas. Juk ne visuose pasaulio kampeliuose moterys tai gali. Dar viena mūsų privilegija – galime išeiti ilgų motinystės atostogų, kas daugelyje pasaulio šalių taip pat neįmanoma. Po truputį nyksta ir kai kurios stigmos, pavyzdžiui, kad moteris negali būti gera vadovė.

Matome, kad jos ne tik puikiai vadovauja įmonėms, bet ir visai šaliai. Kiek tenka bendrauti su Lietuvos moterimis, galiu tik pasidžiaugti, kad jos tampa drąsesnės, net ir vyresniame amžiuje nebijo keisti darbo, daryti gyvenimo pokyčių. Neįtikėtina yra tai, kad mūsų universitete daug vyresnių studenčių. Turime ir penkiasdešimtmečių, ir šešiasdešimtmečių, ir dar vyresnių. Nuostabu ir tai, kad sulaukiame daugybės savanorių, jau padariusių karjerą, užauginusių vaikus, turinčių laisvo laiko ir energijos, kad sukurtų kažką gražaus. Neįtikėtina, kokios plačios širdies yra mūsų lietuvės. 

O ko lietuvėms dar stinga? 

Išskirčiau pasitikėjimo savimi stoką. Puikiai žinau tą būseną, nes daugelį metų irgi nemylėjau savęs vien už tai, kokia esu. Bet džiugu, kad moterys jau įsivardija, kad joms to stinga. Kai tai padarai, gali kažką keisti. Juk gyventi nepasitikint savimi nėra norma, net jeigu taip gyvena daugelis. Žinoma, darbas su savimi, savo nuostatomis, požiūriu – nuoseklus procesas. Dar pastebėjau, kad ne visoms, norinčioms mokytis, augti, tobulėti, dėl to lengva sutarti su namiškiais. Man tai buvo keista ir netikėta, nes artimiausioje aplinkoje to nepastebėdavau.

Daugelis moterų taip pat pasakoja, kad jaučia vidinį chaosą. Žinoma, tam įtakos turi ir dabartinė neaiški situacija. O vidinę pusiausvyrą lengviau rasti toms, kurios nuoširdžiai domisi savimi. Juk viskas prasideda nuo savęs: nuo klausimų kėlimo apie save, stebėjimo, kaip sekasi elgtis tam tikrose gyvenimo situacijose, kokia emocinė būsena vyrauja. Aišku, būna ir taip, kad sąmoningai nenorime pamatyti tiesos apie save, nes ji nemaloni, verčianti kažką keisti. Atvirumas sau visada labai svarbus. Man jis padeda visose gyvenimo situacijose neprarasti savęs. 

Tikriausiai daugelis moterų norėtų būti ir išmintingos šeimoje, ir gerai sutariančios su aplinkiniais, ir kūrybingos darbe, ir tobuliausios išrinktajam. Kaip viską suspėti ir būti pavyzdžiu kitoms?

Manau, svarbiausia – būti pavyzdžiu sau pačiai. Priimti save visokią: ir tą, kuri visko padaryti nespėja, ir tą, kuri spėja. O gyvenimas yra cikliškas ir vienu etapu natūraliai bus kažko daugiau vienoje srityje, kitu – kitoje. Iš praktikos žinau, kad jeigu tik atrandi harmoningo laiko sau, visas kitas laikas tarsi stebuklingai prasiplečia. Tuomet moteris geriau save girdi, skaidriau mato situacijas, randa darniausius būdus spręsti ir sudėtingesnius uždavinius. Net auginant kūdikį, labai svarbu rasti bent dešimt minučių ramiai išgerti arbatos. Šis laikas aplinkinį chaosą stebuklingai gali transformuoti į darną ir ramybę. Moteris turi tokią galia (šypsosi). 

Kartais girdime moteris diskutuojant apie tai, ką turi padaryti tikras vyras. Bet gal jis nieko neprivalo?

Kiekviena šeima individuali, niekur neparašytos taisyklės. Man su mylimuoju labiausiai tinka susitarimas, kad esame vienas kitą palaikantys partneriai. Nei viena mano veikla turbūt taip greitai nesivystytų, jeigu neturėčiau tokio palaikymo iš vyro! Lygiai taip pat ir aš palaikau jį. Tam reikia įsiklausymo ir sąmoningumo, nes labai patogu palaikyti kitą, kai jis elgiasi taip, kaip tau patogu. Bet palaikyti net tokiais momentais, kai tau galbūt ne visai yra patogu, jau tikras menas. 

Inga, ko norėtumėte palinkėti šiltąjį sezoną visoms moterims?

Artėja vasara, tad palinkėčiau visoms sugerti kuo daugiau gamtos teikiamo džiaugsmo. Mėgaukimės šiluma, žalia žole, smėliu, prisirpusiomis uogomis, maudynėmis ežere... Linkiu patirti visą grožį, kurį tuojau mums dovanos gamta. Ir, žinoma, prisiminkime, kad didžiausias gyvenimo džiaugsmas slepiasi mažiausiose smulkmenose.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos ČIA.