10 įdomių faktų apie arbūzus: nuo kokių ligų saugo? Receptai
Arbūzas, nors ir vėsią vasarą, puikus desertas. Dietologai ir mitybos specialistai sako, kad jo nereikėtų padauginti, tačiau viena kita riekelė gali kaip reikiant pasaldinti dieną.
Štai 10 įdomių faktų apie šį vaisių, kuriuos pateikia tinklapis mentalfloss.com.
Arbūzas yra ir vaisius, ir daržovė
Kadangi arbūzai yra saldūs, dažniausiai jie yra laikomi vaisiais. Be to, jie ir auga kaip vaisiai, jų žiedai apdulkinami bičių, o ir iš botaninės pusės jie vadinami vaisiais, kadangi turi sėklas.
Tačiau daugelis daržininkų juos laiko daržovėmis, kadangi augina kartu su tokiomis daržovėmis kaip pupelės, kukurūzai ir pan. Dar galima išgirsti, kad arbūzas – tai uoga, bet jis priklauso moliūginių šeimai, kuriai priskiriami ir agurkai, aguročiai, moliūgai.
Jūs galite valgyti visą vaisių
Nors esame įpratę valgyti sultingą arbūzo minkštimą, rašoma, kad jų odelė taip pat valgoma. Tarkime, Kinijoje arbūzo odelę marinuoja, troškina ir net apkepina. Kitose rytų šalyse dar ir vartojamos arbūzų sėklos – jos išdžiovinamos ir apkepinamos bei skanaujamos kaip užkandis.
Kiek arbūze vandens?
Ne veltui jis taip tinka atsigaivinti karštomis vasaros dienomis – vaisiuje yra net 92 proc. vandens. Be to, jame aptiksime ir kalio, kalcio, magnio, natrio, kurie padeda organizme išlaikyti skysčių balansą.
Egzistuoja 1200 skirtingų arbūzų rūšių
Išskiriamos pagrindinės keturios arbūzų kategorijos – su sėklomis, besėkliai, nedidelio dydžio, geltoni/oranžiniai. Tačiau visame pasaulyje pirmauja ryškiai raudono minkštimo, sultingi ir saldūs vaisiai. Išskirtinai atrodo geltonas, kreminės gelsvos spalvos arbūzų minkštimas, taip pat galima atrasti ir geltonos odelės arbūzų, kurių vidus ryškiai raudonas ir pan. Tiesiog imk ir ragauk!
Besėkliai arbūzai nėra genetiškai modifikuoti
Turbūt dažnas svajojo, kaip šaunu būtų skanauti arbūzą be sėklų, ar ne? Besėkliai arbūzai gimė hibridizacijos būdu ir tapo išties populiarūs. Ir jeigu prieš 20 metų jie atrodė kaip tikras stebuklas, tai šiais laikais JAV parduodama net 80 proc. arbūzų be sėklų.
Arbūzai užauga išties labai dideli
Tokie, kad juos sunku būtų pakelti. Štai Pasaulio Guinnesso rekordas priklauso Chrisui Kentui iš Tenesio (Tennessee) valstijos, kuris 2013-aisiais metais išaugino 159 kg sveriantį arbūzą.
Arbūzai padeda įveikti vėžį
Arbūzai yra puikūs likopeno, kurio yra ir pomidoruose, šaltiniai. Likopenas – tai antioksidantas, kuris sumažina kai kurių rūšių vėžio riziką, pavyzdžiui, plaučių, skrandžio, prostatos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Greitas būdas paruošti arbūzinį gėrimą
Arbūzai gali būti įvairių formų
Esame įpratę matyti apvalius, tačiau Japonijoje jau beveik 40 metų auginami ir kvadratinės formos arbūzai, kurių kaina siekia 100 JAV dolerių. Taip pat kai kurie ūkininkai ryžtasi ir dar meilesnėmis arbūzų variacijoms – augina širdies formos vaisiai, kurie atrodo tikrai įspūdingai. Neseniai pradėti auginti ir piramidės, net žmogaus veido arbūzai.
Kalorijų skaičius
Arbūze galime aptikti ne tiek daug kilokalorijų – 100 g yra vos 30 kcal ir 6,2 cukraus, 7,55 g angliavandenių. Būtent dėl didelio cukraus kiekio patartina nesuvalgyti vienu kartu kelių kilogramų arbūzo.
Arbūzo nauda
Jame gausu vitaminų B6, A, C, likopeno, antioksidantų, amino rūgščių, medžiagų, kurios teigiamai veikia širdies sveikatą, normalizuoja kraujospūdį. Valgydami arbūzą užkirsite kelią astmai, aterosklerozei, kataraktai, išvalysite organizmą, sustiprinsite imunitetą, džiaugsitės puikia žarnyno veikla.