10 sveikos mitybos taisyklių pagal Gretę Brokienę: „Egzistuoja bendri patarimai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas“
„Šiais laikais dažnai neįsivaizduojame savo gyvenimo be vakarienių su draugais, šeimos švenčių prie stalo, dažną vilioja sausakimšos maisto prekių parduotuvių lentynos, internete apstu gardžių receptų bei straipsnių su mitybos patarimais ar madingomis dietomis. Aš visuomet vadovaujuosi dvejais principais: valgyti turime tam, kad išgyventume, o taip pat garsiąja Hipokrato fraze: tegu maistas būna tavo vaistas”, – sako sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Gretė Brokienė.
Pasak G. Brokienės, mūsų kasdieninė mityba turėtų būti kuo paprastesnė, artimesnė žmogaus prigimčiai, suteikianti energijos bei gerų emocijų, o ne priešingai – nuodijanti ir apsunkinanti.
„Tikiu, kad šiandieniniame informacijos sraute, kupiname reklamos ir kito „triukšmo”, nesidominčiam žmogui pasirinkti yra be galo sunku, todėl, aš noriu nuraminti, iš tikrųjų viskas – paprasta. Tereikia žinoti keletą elementarių tiesų ir valgyti tik sąmoningai, jokiu būdu ne tuomet, kai nėra ką veikti, liūdna ar tiesiog esate įpročio vergas.
Gretė primena, jog norint maitintis sveikai, visų pirma turėtumėme rinktis visavertę ir subalansuotą mitybą. Kasdieną gauti reikiamą maistinių medžiagų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, vitaminų bei, žinoma, reikiamą vandens kiekį.
„Turėtume žinoti, jog individualaus žmogaus organizmo poreikiai yra skirtingi, todėl kartoju, jog kiekvieno mityba yra labai individuali, nėra vienos taisyklės tinkančios visiems, bet tikrai egzistuoja gairės ir bendri patarimai, kuriuos privalo žinoti kiekvienas“, – sako Gretė ir dalijasi 10 sveikos mitybos taisyklių.
- Gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vanduo pašalina iš organizmo nuodingas medžiagas bei medžiagų apykaitos šalutinius produktus ir yra pagrindinis energijos šaltinis organizmo funkcijų atlikimui.
- Kasdieninė mityba privalo būti užtikrinta reikiamu paros kiekiu maistinių medžiagų: angliavandeniais, riebalais, baltymais. Žinoma, kiekvienas iš šių kiekių – skirtingas. Taip pat nereikėtų viršyti savo kalorijų paros normos.
- Dažniau rinkitės augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
- Prie kiekvieno pagrindinio patiekalo valgykite įvairių šviežių daržovių.
- Rinkitės sveikus, gerųjų riebalų šaltinius: nerafinuotą, šalto spaudimo alyvuogių, linų sėmenų ar kokosų aliejų. Valgykite avokadus, riešutus, riebią jūrinę žuvį bei jūros gėrybes
- Vartokite pakankamai baltyminio maisto – taip užtikrinsite sotumo jausmą.
- Išbraukite iš savo raciono saldintus, liesus, įvairiais priedais gardintus pieno produktus – sūrelius, liesus jogurtus su skoniais, ir pan. Rinkitės riebų, autentišką graikišką jogurtą, pasukas, kefyrą. Margariną keiskite sviestu.
- Venkite baltųjų rafinuotų miltų, pridėtinio cukraus, saldžiųjų gaiviųjų gėrimų, saldumynų, pieniško šokolado, alkoholio, pusfabrikačių, greitai paruošiamo, gruzdinto maisto. Parduotuvėje rinkitės šviežią, spalvingą, „be etikečių” maistą.
- Kartą per dieną rinkitės pilno grūdo produktus bei neapdorotas kruopas: rupią juodą duoną, pilno grūdo makaronus, žaliuosius neskrudintus grikius, avižas, ruduosius/juoduosius ryžius – visi gerieji angliavandeniai suteikia energijos, palaiko normalią žarnyno veiklą, yra gausūs mums taip reikalingų skaidulų.
- Stenkitės valgyti reguliariai, sąmoningai ir planuotai. Užkandį rinkitės tik tikrai pajutę alkį, o ne dė lto, kad „nėra, ką veikti”. Tai gali būti vaisiai, uogos, riešutai ar jų sviestas, stiklinė kefyro ar pasukų, pjaustytos daržovės.