111 kg svėrusi lietuvė Rita Celik numetė 50 kg: svajoja įveikti maratoną ir padėti keistis kitiems

Žmonės.lt Rita pasakoja niekad nebuvusi smulki. Niekad nesitikėjo ir tokia būti, nors ištirpdyti viršsvorį bandė.

„Atsikratydavau kelių kilogramų, tada vėl priaugdavau. Niekada nesibaigiantis ciklas“, – prisimena ji. 

Auginti antsvorį padėjo nėštumai. „Didysis antstvoris atsirado gimus pirmajam sūnui – tada svėriau 92 kilogramus. Po antrojo gimdymo pasiekiau rekordinį 111 kg svorį. Nereikia, aišku, kaltinti nėštumų ar kitų veiksnių. Tiesiog reikia labiau koreguoti mitybą ir į kasdienę rutiną įtraukti fizinį aktyvumą. Tiesą žmonės sako – ką valgai ir kaip gyveni, tokia ir esi. O aš valgiau ką norėjau ir kada norėjau, buvau pasyvi“, – pripažįsta. 

Užlipusi ant svarstyklių ir pamačiusi gąsdinantį skaičių – 111 kg, Rita jautėsi nelaiminga. „Tada, kiek pamenu, buvau uždara, nenorėjau bendrauti su aplinkiniais, išeiti į viešumą. Netgi veidrodis buvo didžiausias mano priešas, o svarstyklės – kaip žaisliukas numestos į kampą“, – pasakoja. 

Problemų buvo daug: pasirodė pirmieji diabeto požymiai, netiko parduotuvių lentynose suguldyti drabužiai: „Nelabai kaip pasipuoši, kai nešioji 50 dydį, o puoštis norėdavosi. Turėjau kelis „bulvių maišus“, su kuriais ir vaikščiodavau. Jaučiau diskomfortą.“

Ritos išvaizda nepraslysdavo ir pro aplinkinių akis. Sako, Londone apkūnių gyvena daug, taigi suaugusieji nereplikuodavo, tačiau paaugliai pabandydavo pašiepti. „Prisimenu, kaip bėgiodama parke šaukdavo „greičiau, storule“. Aišku, nemalonu, bet bandydavau nuslėpti savo emocijas ir žengti pirmyn“, – pasakoja ji. Būdavo, kad, atrodo, kiti nuo galvos iki kojų nužvelgia, bet nieko nesako. 

Moteris ilgai norėjo sulieknėti, bet ryžto savyje vis nerado: „Pamatęs, kad esu nepatenkinta savimi, vyras padovanojo bėgimo takelį. Dažnai kartodavau, kad reikia susirūpinti, pradėti keistis, tačiau atidėdavau procesą kitai dienai ar savaitei. O vyras paėmė ir padarė – įteikė pačią geriausią dovaną. Aišku, takelis stovėjo garaže savaitę, iki kol pirmąkart ant jo užlipau. Bet iki šiol bėgioju.“ 

Tik ne iškart pradėjo sektis – pirmos dienos buvo sunkios: „Visad sakydavau, kad sportas ne man. Mokykloje 100 metrų nubėgdavau vos ne paskutinė, nušokdavau arčiausiai. Džiaugdavausi, kai atleisdavo nuo kūno kultūros pamokų dėl kelio operacijos ar lūžusios rankos. Sportuoti pradėjau ne todėl, kad patiko, bet nes labai reikėjo. Truko gal dvi ar tris savaites, kol tapo įpročiu.“

Pradėjo pamažu: bėgdavo po 15 ar 20 minučių, eidavo, lipdavo į kalną. Bet buvo gana – drabužius nuo prakaito būdavo galima gręžti. Svoris mažėjo, distancijos ilgėjo. Kilo noras imti reguliuoti mitybą – juk nesinori, kad pastangos nueitų veltui. 

„Palaipsniui atsisakiau saldumynų, miltinių patiekalų bulvių, makaronų, bandelių, visų „blogųjų angliavandenių“. Atsisakiau alkoholio. Į savo meniu įtraukiau daugiau žuvies, daržovių, salotų, mėsos, jūros gėrybių, vandens, žaliosios arbatos. Tokie įpročiai iki šiol išliko, tik dabar save dažniau palepinu“, – pasakoja Rita. 

Pirmus 2 kg ji numetė per savaitę. Tai motyvavo. Dar 47 kg nukrito per 10 mėnesių.

„Teko būti sau griežtai, bet tai pasiteisino su kaupu. Nenusižengiau sveikos mitybos taisyklėms, nepasidaviau pagundoms. Taip, tai įmanoma, bet jei pat nori. Tikrai nebadavau – būtų stigę energijos treniruotėms, o nubėgdavau 12, 16, kartais ir 20 km. Reikia žinoti, ką ir kada valgyti. Po to atsirado poreikis pabandyti kitas sporto šakas – pratimus su svoriais, karate treniruotes. Tik jas po 8 mėnesių mečiau – pasirodė per lėtos, monotoniškos, nereikalaujančios daug energijos“, – pasakoja. 

Dabar Rita sportuoja penkias dienas per savaitę. Kas antrą bėgioja, kas antrą kilnoja svorius, dvi dienas ilsisi. 

Šiuo metu ji sveria 61 kg. Svoris svyruoja 2-3 kg, tačiau ji to nesureikšmina.

„Kilogramas kilogramui nelygu – gali būti 2 kg susikaupusių skysčių, gali būti ir 2 kg riebaliukų“, – paaiškina. Sveika mityba ir sportas tapo jos gyvenimo būdu: „Jei jau praleidžiu 2-3 dienas be sporto, man jau kažko trūksta, kojos prašosi judesio. Nesvarbu, 6 val. ryto ar 22 val. vakaro, išeinu pabėgioti 5-7 km, tada jaučiu, kad mano diena praleista visapusiškai, prasmingai.“  

Visgi Rita dabar sau leidžia pasukčiauti: kartą per savaitę ar per dvi visą dieną valgo, ką tik nori.

„Bet kitą dieną grįžtu prie įprasto režimo ir tie du priaugti kilogramai ištirpsta dar greičiau. Mūsų kūnas adaptuojasi prie įvairių gyvenimo sąlygų, tai lėtina medžiagų apykaitą, todėl periodizacija yra reikalinga“, – paaiškina. 

Jos gyvenimas pasikeitė visu šimtu procentų. Anksčiau advokatų kontoroje asistentės pareigas ėjusi Rita dabar lanko asmeninės trenerės kursus – nori dirbti su tais, kam trūksta ryžto ir valios mesti svorį, sportuoti. Rita bėgioja labdaros bėgimuose, pusmaratoniuose, svajoja įveikti maratoną.

„Dabar man patinka bendrauti su žmonėmis, aktyviai gyventi. Nėra nė dienos be šypsenos. Išmokau įvertinti dalykus, kurių anksčiau nė nepastebėdavau. Išmokau džiaugtis kiekviena akimirka, mėgautis kiekvienu iššūkiu. Svarbiausia, išmokau džiaugtis gyvenimu ir savo šeimai suteikti daugiau laimės. Reikia tikėti savo galimybėmis ir niekada nesustoti siekti tikslo. Mano gyvenimo kredo – daugiau darbų, mažiau kalbų. Nes tik darbais galima pasiekti tai, ko net nesitiki. Nenuleiskime rankų, eikime savo tikslo link“, – pasakojimą baigia ji.