5 didžiausios vaikų auklėjimo klaidos
Užauginti žmogų, įskiepyti jam teisingas vertybes – didžiulis darbas, kuris gali trukti pusę gyvenimo. Kiekvienas norime, kad mūsų vaikai užaugtų geri žmonės. Nors klaidų darome visi, kai ko galime išvengti.
Nerodome, kaip mylime savo vaikus
Kiekvienam vaikui itin svarbu jausti, kad tėvai jį myli, supranta, kad tai – jo užnugaris. Svarbu parodyti vaikui, kad jį mylite ir vertinate už tai, kad jis tiesiog yra. Būtina pagirti gerąsias charakterio savybes, gerus poelgius, įdomias mintis. Kartais padėkokite vien už tai, kad jis yra – leiskite suprasti, kad jis mylimas, gerbiamas ir gali jumis pasitikėti.
Svarbu parodyti vaikui, kad jį mylite už tai, kad jis tiesiog yra. Būtina pagirti gerąsias charakterio savybes, gerus poelgius.
Todėl reikėtų vengti nužeminimo, net viešo. Net jei vaikas nusižengė ir jūs norite išaiškinti, kad pasielgė netinkamai, turėtumėte išlaikyti šiltą, atjaučiantį balso toną. Vaikas turi suprasti, kad nenorite jam blogo, kad ir ką jis padarytų, jį mylėsite.
Jei reikia sudrausminti vaiką viešumoje, paeikite toliau nuo kitų, tyliai pasakykite į ausį. Parodykite pagarbą ir negėdinkite prie visų žmonių. Viešas pažeminimas nepadės vaikui suvokti, ką blogo jis padarė ir ko norite jį išmokinti.
Per daug saugome
Visi tėvai myli savo vaikus. Dažnai juos net per daug saugo, lepina, kitaip tariant, sukuria jiems „šiltnamio sąlygas“. Suprantama, kad tėvai nenori, jog vaikas patirtų įtampos, nerimo. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, jei vaiką saugosime perdėtai, jis aplinką suvoks netinkamai, nemokės atskirti blogio. Kai sukuriama per daug saugumo, jam gali kilti sunkumų bendraujant su kitais vaikais ir suaugusiaisiais.
Neretai itin saugantys vaikus tėvai bijo dėl vaiko. Jie išties perdėtai baiminasi, kad gali kas nors nutikti. Tačiau jei vaikui nuolat aiškinsite, kad gali atsitikti vienas ar kitas dalykas, kad yra nesaugu, vaikas augs nepasitikėdamas aplinka ir pasauliu. Toks vaikas užaugs baigštus, nepasitikintis savimi, bijos netikėtų situacijų ar permainų. Juk neretai žmogus pats susigalvoja tam tikrų baimių, nors bijoti išties nėra ko.
Paauglystėje, kai patiriame nemažai išgyvenimų, viską priimama kur kas jautriau, taip augintas paauglys gali elgtis depresyviai ar net agresyviai. Augdamas per daug saugioje aplinkoje vaikas neišmoksta būti savarankiškas, nesupranta, kaip pačiam spręsti iškilusias problemas. Tad nuo mažens reikia parodyti vaikui įvairias gyvenimo puses ir drąsinti, skatinti ir nebijoti, kad jis padarys klaidų.
Neobjektyviai vertiname
Viena dažniausių tėvų daromų klaidų yra neobjektyvus vaiko vertinimas: perdėtas žavėjimasis, gyrimas ar priešingai – nuvertinimas. Vieni tėvai itin smarkiai pervertina savo vaiką, jo gebėjimus, talentus, giria, kiti nuolat aiškina, kad vaikas yra netikęs, nieko nesugeba. Nei viena, nei kita nėra gerai, nes vaikas suvokia save neadekvačiai.
Jei vaikui nuolat sakysite, kad jis niekam tikęs, jis užaugs nelaimingas, nesiims iniciatyvos, atsakomybės, bijos išreikšti savo kūrybiškumą, nepasitikės savimi ir kitais. Todėl labai svarbu ugdyti vaiko savivertę, suteikite galimybę įveikti vieną ar kitą užduotį pačiam, praplėsti galimybių ribas.
Visgi svarbu vaiko nepervertinti, nes jis itin giriamas gali nebenorėti stengtis – kam tai daryti, jei ir taip esi puikus. Visgi jei tėvai itin liaupsins vaiką, po kurio laiko jis pastebės, kad tik tėvai laiko jį ypatingu. Tada atžalai iškils abejonių tėvų autoritetu. Baisu suprasti, kad tėvai giria, bet tai neturi nieko bendro su realybe. Pavyzdžiui, visai nemokantis dainuoti vaikas, itin giriamas tėvų, siunčiamas į dainų konkursą, kuriame tikėta, kad apsijuoks. Taigi smūgis gali būti labai skaudus. Todėl labai svarbu tinkamai vertinti vaiką, neprimesti savo įsivaizdavimo ir padėti jam augti.
Kalbame vienaip, o elgiamės kitaip
Tėvai vaikams turi būti pavyzdys. Iš jų jie mokosi, pažįsta pasaulį. Todėl neretai tėvai daro klaidą, kai vaikui sako, kad turi elgtis vienaip, o patys elgiasi priešingai. Pavyzdžiui, jei aiškina, kad negražu pyktis viešoje vietoje, o prie vaiko akių parduotuvėje aprėkia kitą žmogų. Vaikas neklausys žodžių, o mokysis iš tėvų elgesio.
Jeigu jūs laikysitės taisyklių, tai ir vaikai žinos, ką galima ir ko negalima daryti. Ne žodžiais, o elgesiu parodykite vaikams, kad reikia gerbti, padėti kitiems ir laikytis taisyklių.
Neleidžiame klysti
Kiekvienas, ateidamas į šį pasaulį, turi jį suvokti per savo patirtį. O kad tai įvyktų, turime suklysti. Tik nukritę, suprantame, kad galima susižeisti, tik prisilietę prie ugnies, suvokiame, kad ji degina. Vaikui būtina leisti suklysti ir patirti. Tėvai kartais bijo labiau nei vaikas, bet tik todėl, kad žino, kaip gali įvykti. Leiskime pačiam jam patirti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Studijoje „Kuria vaikai“ mažiesiems leidžiama tai, ko negalima daryti namuose