Pavasaris – lieknėjimo metas. Sporto klubus ir grožio salonus jau užplūdo kūno linijas trokštančios pagražinti dailiosios lyties atstovės. Tačiau ne visos tiesos apie svorio mažinimą yra pagrįstos.
Mesti svorį lengviau vartojant papildus
Mitas. Reklaminės antraštės žada, kad vartojant liekninamuosius papildus kilogramai tirps beveik be pastangų. Beliks sėdėti, valgyti ir laukti, kol figūra taps ideali.
Tiesa. Anot specialistų, dauguma svorio kontrolės produktų – apgaulė, nes papildai ir vitaminai negali sumažinti riebalinio sluoksnio. Ypač apgaulingas yra įvairių žolelių ir arbatų poveikis. Tai dažniausiai yra skysčius varantys ir vidurius laisvinantys produktai, kurių poveikis ne tik trumpalaikis, bet žalingas. Gydytojai perspėja, kad internetu plintančių žolinių (ypač kiniškų) svorio metimo preparatų saugumas ir efektyvumas moksliškai nepatvirtintas. Kai kurie iš jų gali pakenkti ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Vartojant šias priemones, ilgalaikės svorio kontrolės tikėtis neverta.
Rečiau valgysi, greičiau lieknėsi
Mitas. Nevalgančios pusryčių ar praleidžiančios pietus tiki, kad tokiu būdu „sutaupoma“ 500–600 kalorijų. Rečiau valgančios moterys tikisi lengvai padailinti kūno linijas.
Tiesa. Deja, tokiai aritmetikai organizmas nepaklūsta. Nepavalgius pusryčių ar pietų (o kartais net abu kartus), neretai visa dienos maisto norma suvartojama vakare. Negana to, reikiamo kalorijų kiekio negaunantis ir dėl to nuolat alkį jaučiantis organizmas „persijungia į taupymo režimą“. Todėl sulėtėja medžiagų apykaita, kiekviena atsarginė kalorija virsta riebalais.
Tyrimais įrodyta, kad pusryčių nevalgantys žmonės sveria daugiau nei tie, kurie prieš išeidami iš namų sočiai prisikerta. Dietologų įsitikinimu, sveikesnis būdas mažinti svorį yra reguliari mityba, kuo įvairesnis maistas ir sportas.
Po 18 valandos valgyti negalima
Mitas. Esama nuomonės (kuri, beje, turi gilias šaknis), kad nevalgymas po šeštos valandos vakaro – gana veiksmingas svorio mažinimo būdas. Kartais netgi siūloma į burną nieko nebedėti laikrodžiui išmušus 17 val. Vakare atsisakyti maisto bioritmologai rekomenduoja dėl to, kad žmogaus organizmas, jų nuomone, būna aktyvus nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio.
Tiesa. Šiame mite būtų bent šiek tiek tiesos, jei miegoti eitume 21 val. Iki nakties poilsio likus mažiau nei trims valandoms, prisikimšti skrandį yra nesveika. Kadangi bluostą dažniausiai sudedame vidurnaktį, jausti alkį tenka per ilgai. Todėl nevalgymą po 18 val. jau galima vadinti badavimu. O jis, kaip žinia, skatina organizmą kaupti atsarginius riebalus. Be to, ne visų bioritmai vienodi. Vieni esame aktyvūs ryte, kiti vakare. Nuo to priklauso, kada organizmui labiausiai reikia kalorijų.
Norinčioms sulieknėti – jokių riebalų
Mitas. Kartais net nesąmoningai parduotuvėje tiesiame ranką prie produkto, ant kurio puikuojasi užrašas „liesas“. Jis šiandien – sveiko maisto simbolis. Todėl natūraliai daroma išvada: kuo mažiau riebalų patenka į skrandį, tuo mažiau jų nusėda ant mūsų kūno.
Tiesa. Tie, kurie vadovaujasi šiuo įsitikinimu, yra neteisūs. Riebalų reikia net norintiems sulieknėti. Jų stygius gali sukelti dirglumą, skatinti odos ligų atsiradimą. Nesuvalgant reikiamo kiekio organizmas prasčiau pasisavina A ir E vitaminus. Tinkamai pasirinkta augalinių riebalų norma netgi gali apsaugoti nuo prostatos vėžio. Kad riebalai būtų naudingi ir nevirstų antsvoriu, specialistai rekomenduoja su maistu per dieną jų suvartoti apie 80–100 g. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad 70 proc. dienos normos turi sudaryti gyvūniniai, o 30 proc. – augaliniai riebalai.
Figūros priešas – angliavandeniai
Mitas. Daug angliavandenių turintis maistas – pagrindinis gražios figūros priešas. Kad papildomi kilogramai ištirptų, reikia vengti visko, kas balta, rinktis neapdorotus produktus ir kuo daugiau vartoti skaidulų.
Tiesa. Angliavandeniai – geriausias organizmo energijos šaltinis, todėl braukti juos iš valgiaraščio tikrai neverta. Negana to, mokslininkų nuomone, mažai angliavandenių ir daug baltymų turinčiose dietose daug sveikatai pavojingų riebalų, todėl jų besilaikantiems gali padidėti širdies ligų ir vėžio rizika. Daržovės, vaisiai ir grūdai turi mažai baltymų ir daug angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, maistinių skaidulų. Šis derinys organizmą saugo nuo ligų.