7 dalykai, ko nederėtų daryti viešajame transporte

Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną kažkas važiuoja nematęs dušo jau kelias dienas arba demonstruoja savo kūno linkius, kurių jūs nenorėtumėte matyti, dar blogiau, kai kažkuriam pakeleiviui pakėlus ranką matome žliaugiantį prakaitą ar seniai seniai darytą depiliaciją. Kad ir kaip bebūtų, ne visi supranta, turintys laikytis tam tikro etiketo, tad šiandien pakalbėsime apie tai, ko verta vengti dardant viešuoju transportu.

Iššaukianti apranga

Trumpos suknelės, didžiulės iškirptės, ryškus makiažas, žudikiškai aukšti bateliai – tai tik dalelė to, ką galima kasdien pamatyti autobuse ar troleibuse. Tačiau tai ne tik atrodo juokingai (na, sutikite, vakarinė suknelė ir žėrintys aukštakulniai nedera su viešojo transporto „interjeru“...), bet ir yra siaubingai nepatogu, ypač jeigu tenka stovėti. 

• Verčiau vilkėti tokius drabužius, su kuriais jausitės patogiai ir pasilenkus nereikės stebėtis, kad išlindo apatiniai. Taigi, trumputėms suknelėms ir delno pločio sijonėliams demonstruoti yra ir kur kas geresnių vietų.
• Džinsai pažemintu liemeniu, ypač jeigu jūsų pilvukas krenta per šonus, ar atidengia apatinę kūno dalį, kažin ar sužavės važiuojančius šalia.
• Per daug krūtinę atidengiančios palaidinės, kai visi spokso į jūsų iškirptę, malonumo tikrai nesuteikia. Na, ir sąrašą galite pratęsti pačios...

Vieta rankinei

Vienas iš labiausiai žmones erzinančių dalykų, ypač kai autobusas ar troleibusas yra perpildytas, o prie lango vienintelė laisva vieta skirta važiuojančiojo rankinei, kuprinei, pirkinių krepšiui ar, pavyzdžiui, kojoms užsikelti. Dažniausiai žmogus, šalia pasidėjęs savo daiktus, nė nenumano darantis kažką ne taip ir dar būna baisiausiai nepatenkintas, kai jo paprašoma patraukti savo krepšius ir leisti atsisėti. Jauskite pagarbą keliaujantiems žmonėms ir laisvą vietą verčiau atiduokite realiam asmeniui, o ne taip tausojamiems savo daiktams. Dar blogiau, kai lietingą dieną ant sėdynės šalia padedate varvantį skėtį...

Valgote aitraus kvapo maistą

Neveltui viešajame transporte galioja tam tikros taisyklės, kurių patartina laikytis. Viena iš jų – nevalgyti kai kurių maisto produktų, tačiau šios taisyklės dažnas nepaiso. Kažin ar malonu stebėti, kai kažkas trupina, laisto padažą, išsitepa rankas, veidą, o dar geriau palieka tuos maisto likučius ant šalia esančios sėdynės, riebaluotomis rankomis čiupinėja pakeleivius. Bulvių traškučiai, kebabai, bandelės... Pridėkite dar ir atitinkamus maisto aromatus, ir jūsų kelionė į darbą virsta tikru pragaru, o naujas paltas pasipuošia riebaluotais pirštų antspaudais.

Garsiai kalbate telefonu

Nemanykite, kad niekas jūsų negirdi ar nesidomi, ką vakar veikėte, kodėl po vakarėlio taip skauda galvą ir kodėl savo artimuosius ir šefą vadinate tikrais mulkiais. Galbūt ir nesinori klausytis intymių jūsų gyvenimo smulkmenų, tačiau kai garsiai rėkiate per visą autobusą, neišgirsti neįmanoma. Pridėkime ir tai, jog tai nemandagu, erzina, nebent trokštate, kad visi žinotų jūsų asmeninio gyvenimo smulkmenas. Tuomet kita kalba...

Pavydžiui, teko stebėti, kaip viena moteris pasakojosi draugei, kaip lankėsi pas visus daktarus. Jau išvardino akių gydytoją, paskui odontologą... Ji taip garsiai kalbėjo, kad teko nė kiek ne tyliau paprašyti: „Ponia, gal vizitą pas ginekologą jau papasoskite, kai išlipsite? Nes tikrai nenorime čia visi klausytis smulkmenų, kaip gydytojas kažko ieškojo jūsų intymioje vietoje.“

Higienos trūkumas

Nėra net ir ko pridurti, tačiau murzių esame sutikę kiekvienas. Nemėgstančių praustis, kelias savaites dėvinčių tuos pačius drabužius, galiausiai skleidžiančių ne patį maloniausią kvapą. O jeigu pasitraukti nuo tokio „aromatingo“ keleivio nėra kur, vadinasi, belieka tik kantriai kęsti arba artimiausioje stotelėje skuosti kiek kojos neša. Tačiau ir per daug išsipusčiusios damutės, padauginusios kvepalų, gali priversti jaustis panašiai. Išvada? Jauskite saiką ir nevenkite laikytis tam tikrų higienos įpročių.

Bambėti ant šiuolaikinio jaunimo

Jei kekliaujate viešuoju transportu, neabejotinai esate sutikę tokių egzempliorių. Senos ir piktos bobutės ar diedukai, atrandantys jėgų mosuoti savo lazdele ir netgi padaužyti moksleiviams per kelius, kad tie maži pipirai užleistų jiems, senjorams, vietą.Taip, gerbti senus žmonės privalu, tačiau kai ta pagarba išmušama ir jos netgi reikalaujama smurtu? Tokių auklėjamųjų scenų būna kiekviename maršrute.

Paskui dar bamba ant tų vaikų dėl jų suplyšusių džinsų, dėl ausinukų ausyse, dėl didelių kuprinių, dėl jų klegesio, dėl muistymosi... Viskas jiems blogai, o dar blogiau, kad tokie vaikai išvis gimė. Bet juk jie vaikai! Jie ir yra judrūs, smalsūs nenuoramos. Bet į juos galima reaguoti ir kitaip, ar ne? Nusišypsoti ir paprašyti: „Vaikeliuk, gal senai moteriškei užleistum vietą? Kojos pavargo...“.

Meilės scenos

Porelės, burkuojančios parke ant suoliukų, labai gražu. Bet juk ir tai nežiūrime į jas įsispitriję – kažkaip nepatogu, lyg žvilgsniu nuvogtum jų meilę ir tuos kerus. Tačiau kai troleibuse ar autobuse rodo jausmus, kažkaip ne itin skanu. Susikibus sėdėti už rankučių yra viena, o nardyti liežuviu vienas kitoje burnoje – tai lyg valgyti austres prie šiukšlių konteinerio. Taip, galime laužyti taisykles, tai puošia gyvenimą, bet kai kuriems dalykams turi būti ir tinkama vieta, ir laikas. Štai vykti namo dviese tuščiame vidurnakčio autobuse ir bučiuotis – čia jau romantika...