Jaunėjančios ligos: kokios kerta dažniausiai?

Ligos / Fotolia nuotr.
Ligos / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Kai esi vos įkopęs į trečią dešimtį, ar gali pagalvoti, jog tau gresia, tarkime, širdies smūgis? „Būdami jauni manome, jog ligos mūsų tikrai neįveiks, nes tai paprasčiausiai neįmanoma“, – teigia dr. Georgesas Benjaminas iš Amerikos visuomenės sveikatos asociacijos.

Tačiau ar tai tikrai tiesa? Tam tikri negalavimai, traktuojami kaip dažniausiai pasitaikantys  60–70-mečių gyvenime, vis jaunėja! Ir ne keliais metais, o keliais dešimtmečiais. Kodėl taip vyksta? Juk, atrodo, sveikatai skiriame ne tik daugiau dėmesio, tačiau ir diagnozės būdai bei metodikos modernėja ne dienomis, bet valandomis? Specialistai įžvelgia ir kitą medalio pusę: stresas, netinkamas gyvenimo būdas ir, žinoma, nesubalansuota mityba. Štai į kokias ligas būtina atkreipti dėmesį. 

Melanoma

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 50 metų ir vyresniems.
Kada gali pasireikšti: 15–25 m.
Kaip išvengti: specialistai pataria atsargiai mėgautis saule ir soliariumais, o dar geriau pastarųjų atsisakyti visai. Tikinama, kad dirbtinės saulės spinduliai net tris kartus padidina melanomos riziką. Aktyviuoju saulės metu būtina naudotis apsauginiais kremais, kurie apsaugo nuo kenksmingųjų UVA ir UVB spindulių. Profilaktinė patikra pas dermatologą taip pat nepamaišytų. 

Taip pat skaitykite: Klastingoji melanoma: kam reikėtų jos pasisaugoti labiausiai

Osteoporozė

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 60 ir vyresniems žmonėms.
Kada gali pasireikšti: 50 m.
Kaip išvengti: niekada neatidėkite profilaktinio apsilankymo pas gydytoją. Dažnai žmonės tiesiog per ilgai laukia, kenčia tam tikrus simptomus, tačiau mano, jog visa tai praeis savaime. Turime nuvilti, jog kartais būna tik blogiau... Specialistai sako, kad būtina judėti, vaikščioti, stiprinti raumenis, taip pat pravartu vartoti maisto bei papildų, kuriuose yra kalcio, vitamino D. Alkoholis ir nikotinas – tai dar vienas jūsų kaulų priešas. Kaip, beje, ir kolos gėrimas, kuris, pasak dr. Kathryn Diemer, dėl sudėtyje esančios fosforo rūgšties iš kaulų pašalina kalcį.

Insultas

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 65 metų ir vyresniems asmenims.
Kada gali pasireikšti: 20–30 m.
Kaip išvengti: jeigu rūkote, turėtumėte pasistengti mesti, kadangi būtent cigaretės padvigubina insulto riziką net  du kartus. Taip pat įtakos turi padidėjęs kraujo spaudimas, diabetas, nutukimas, aukštas cholesterolio kiekis. Patartina vartoti mažiau druskos, riebių patiekalų ir kuo daugiau judėti. „Pakanka bent 30 minučių pasivaikščioti kasdien, kad pajustumėte skirtumą“, – tikina specialistai.

Krūties vėžys

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 45 metų ir vyresniems.
Kada gali pasireikšti: paauglystėje.  
Kaip išvengti: kai kurioms moterims riziką sumažina reguliarios treniruotės, normalaus svorio palaikymas ir alkoholio vartojimo apribojimai. Tačiau jeigu jums gresia genetinis paveldimumas, tuomet gydytojai siūlo ir drastiškų šios ligos sprendimų būdų, pavyzdžiui, mastektomiją, kuri buvo atlikta ir vienai garsiausių pasaulio aktorių Angelinai Jolie. Reguliarios patikros ir apsilankymai pas gydytoją taip pat gali padėti išvengti ar laiku pastebėti šios ligos užuomazgas. 

Alzheimerio liga

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 65 metų ir vyresniems.
Kada gali pasireikšti: 40 m.
Kaip išvengti: treniruokite smegenis! Neleiskite sau užmigti ir mokykitės visą gyvenimą – naujos užsienio kalbos, groti kokiu nors instrumentu, skaitykite knygas, spręskite galvosūkius. kryžiažodžius... Beje, gydytojai sako, kad kas gerai širdžiai, tas gerai ir smegenims, todėl sekite, kad jūsų cholesterolio kiekis kraujyje neperžengtų normų, kraujo spaudimas nešokinėtų, o kūnas išliktų puikios formos.

Taip pat skaitykite: Smegenų mankšta: efektyvūs būdai atminčiai lavinti

II tipo cukrinis diabetas

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 40–50 metų ir vyresniems žmonėms.
Kada gali pasireikšti: vaikystėje.
Kaip išvengti: vienas pagrindinių dalykų, ką būtina koreguoti – tai mityba. Specialistai pabrėžia, kad būtent tai, ką dedame į burną, ir sėdimas darbas verčia šią ligą vis jaunėti. Papildomi kilogramai, besikaupiantys pilvo srityje, irgi prisideda prie diabeto rizikos vystymosi. Mokslininkai išsiaiškino, kad nitratai bei nitritai, kurių galima rasti perdirbtame maiste, konservuose, pusgaminiuose, irgi prisideda prie ligos plitimo.

Podagra

Įprastai diagnozuojama: sulaukusiems 50–60 metų ir vyresniems.
Kada gali pasireikšti: 30 m.
Kaip išvengti: nors ši liga daugiau būdinga pagyvenusiems žmonėms, tačiau ja susirgti gali ir gerokai jaunesni. Įtakos turi nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nutukimas, tačiau ir ekstremalūs svorio šuoliai gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, kuri ir yra atsakinga už podagros priepuolius.