7 dalykai, labiausiai sendinantys mūsų odą

1. Ultravioletiniai spinduliai

Bronzinis įdegis daugeliui atrodo patrauklus, tačiau jis nėra sveikas. Ultravioletinių spindulių nuspalvinta oda greičiau vysta, raukšlėjasi ir sensta, pasidaro sudiržusi. Pasak „Clinique“ kompanijos specialistų, ultravioletiniai spinduliai kalti net dėl 90 proc. odos senėjimo požymių.

Ką daryti? Saulėtą dieną nebūtina lindėti patalpoje ar dangstytis skėčiu kaip kokiai praėjusio amžiaus aristokratei – saulės spinduliai mūsų organizmui naudingi ir netgi gyvybiškai reikalingi. Saulė mus aprūpina tam tikrais hormonais, skatina organizme gamintis vitaminą D ir pan. Taigi saikingas saulės spindulių kiekis tikrai nepakenks. Kas kita, kai spindulių būna gerokai padauginta – kalbame apie tuos žmones, kurie dienų dienas spirga paplūdimyje, kad tik galėtų puikuotis tamsiai šokoladiniu įdegiu. Saulės nuvarginta oda tampa sausa, išryškėja pigmentinės dėmės, ima rastis ankstyvųjų raukšlių. Taigi jei nenorite senatvėje būti susiraukšlėjusi it naginė, atidžiau susimąstykite apie besaikes saulės vonias (beje, apie intensyvų soliariumų lankymą taip pat). Patariama saulėje nesideginti nuo 12 iki 14 val. Tuomet saulės spinduliai krinta statmenai ir odą žeidžia stipriausiai. Lietuvoje vasarą, kai saulės aktyvumas didžiausias, geriausia ir saugiausia degintis nuo 16 val.

2. Rūkymas

Ilgamečiai stebėjimai patvirtina, kad moterys su nemenku rūkalių „stažu“ atrodo vyresnės už nerūkančias savo bendraamžes. Tikslumą mėgstantys mokslininkai apskaičiavo, kad rūkalių veidą vagojančių raukšlių yra statistiškai net 82 proc. daugiau. Nustatyta, kad be sveikatą žalojančio nikotino ir dervų, cigaretėse yra medžiagų, kurios trukdo susidaryti kolagenui, palaikančiam odos elastingumą. Be to, cigarečių dūmai skatina susidaryti daugybę laisvųjų radikalų, kurių poveikis senėjimui taip pat labai ryškus.

Ką daryti? Išeitis labai paprasta - mesti rūkyti.

3. Laisvieji radikalai

Po išsamių tyrimų įrodyta, kad svarbi spartaus senėjimo priežastis – laisvieji deguonies radikalai, kurie sukelia negrįžtamų ląstelių pakitimų. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, turinčios vieną nesuporuotą elektroną. Trūkstamą elektroną jie tyko „pavogti“ iš sveikų molekulių. „Apvogtosios“ taip pat tampa laisvaisiais radikalais. Taip vyksta grandininė ląsteles žudanti reakcija, silpninanti organizmą, trumpinanti gyvenimą ir žinoma, verčianti raukšlėtis mūsų odą.

Ką daryti? Nepamiršti, kad gamta sukūrė natūralią apsaugą nuo ardomojo laisvųjų radikalų poveikio – antioksidantus. Tai vitaminai A, E ir C, mikroelementai selenas, cinkas, likopenas. Gyvenant sveiką gyvenimo būdą, valgant pakankamai vaisių bei daržovių, šių medžiagų trūkti neturėtų. Na, o jei su sveika gyvensena jums ne pakeliui, galite keliauti į vaistinę maisto papildų. Papildų, kurie padeda kovoti su laisvųjų radikalų problema, prigaminta į valias (bent jau taip skelbia farmacininkai ir jų laboratorijose atliekami tyrimai).

4. Vandens trūkumas

Mūsų organizme yra apie 70 proc. vandens. Kraujyje jo yra net 90 proc. Smegenyse ir raumenyse – apie 75 proc. Senstant vandens organizme mažėja – dažniausiai todėl, kad lėtėja medžiagų apykaita. Vandens stygius ypač atsispindi odoje. Ji tampa pilkšva, suglebusi, išsausėja.

Ką daryti? Visiškai sustabdyti šio natūralaus senėjimo proceso neįmanoma. Tačiau nenumokite ranka į gana įkyrėjusį patarimą kasdien gerti užtektinai vandens (pasak daugelio mitybos specialistų, tai turėtų būti apie 2 litrus). Kai kurie specialistai dar rekomenduoja vandens poreikius tenkinti atkreipiant dėmesį į svorį. Pagal šias rekomendacijas išvedus statistinį vidurkį, 50 – 60 kg sveriančiam suaugusiam žmogui per dieną reikėtų išgerti apie 1,5- 2 l gryno vandens; 70 - 90 kg neprošal būtų organizmą kasdien aprūpinti 2,5 - 3 l vandens. Na, o tie, kurių svoris siekia 100 kg ir daugiau, gali išgerti ir per 3 litrus. Nesvarbu, kokia teorija pasitikėsite ir vadovausitės, viena yra aišku: jei gersite vien kavą, arbatą, o gryną vandenį ignoruosite, jūsų oda apie tai tikrai praneš...

5. Nuolatinė miego stoka

Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad pramiegotos valandos – tai tuščiai praleistas laikas. Netiesa! Ši, rodos, pasyvi organizmo būsena iš tikrųjų yra labai aktyvi. Tuo metu, kai kietai miegame ir nieko nejaučiame, mūsų kūne vyksta daugybė fiziologinių, biocheminių procesų: atsinaujina audiniai, gyja negaluojantys organai, ląstelės aprūpinamos reikiamomis medžiagomis, o senos keičiasi naujomis. Taigi žmonės, kurie nuolat jaučia miego stygių, galima sakyti, yra pasmerkti senti be laiko.

Ką daryti? Miegui skirkite užtektinai valandų. Pageidautina 7 - 8 val. per parą. Jei prispaudė darbai ir būtinai reikia trumpinti miego valandas, verčiau trumpinkite „iš kito galo“, t. y. atsigulkite anksčiau, o ankstyvą rytmetį imkitės darbo. Įrodyta, kad valanda miego iki vidurnakčio atstoja dvi valandas paryčiui.

6. Svorio pokyčiai

Tyrimais ne kartą yra patvirtinta, jog odai ypač kenkia dažni kūno svorio pokyčiai. Ypač vyresnio kaip 40 metų amžiaus žmonėms. Trumpai tariant, jei priaugate keliolika ar keliasdešimt kilogramų, paskui jų atsikratote, paskui vėl priaugate – atsikratote… Jūsų odos būklė vis prastėja, praranda elastingumą ir galiausiai visiškai suglemba bei susiraukšlėja.

Ką daryti? Stenkitės nuolat išlaikyti stabilų svorį. Žinoma, vieno kito kilogramo pokytis nieko bloga. Tačiau kai kalba pakrypsta apie dešimtis kilogramų, jūsų odai tai jau nebepatinka. Taigi su požiūriu per žiemą gerai pavalgysiu, o pavasarį lieknėsiu, neišsisuksite. Žinoma, kai kuriems žmonės, kad svoris išliktų toks pat, nereikia įdėti jokių pastangų. Tačiau jei nesate iš tų laimingųjų, subalansuotu valgiaraščiu turite rūpintis nuolat ir vengti drastiškai per trumpą laiką kilogramus tirpdančių lieknėjimo būdų. Beje, panašiai pasakytina ir apie sportą. Jei jau pradedi rimtai sportuoti, tai patartina daryti nuolat. Yra pastebėta, kad aktyvių sportininkų, kurie stipriai ir reguliariai treniravo savo kūną, o paskui staiga liovėsi, oda ir raumenys ilgainiui ima atrodyti kur kas prasčiau nei tų, kurie išvis nesportavo. Taigi svarbus dalykas: oda mėgsta nuolatinę pusiausvyrą.

7. Pavydas, pyktis, stresas

Geri santykiai su aplinkiniais sudaro senatvei sunkiai įveikiamą barjerą. O pavydas, pagieža, nepasitenkinimas savimi ir kitais sendina labiau, nei galima būtų pagalvoti. Mat senėjimas – ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Vienas iš netikėtų pastarųjų dešimtmečių mokslo atradimų yra patvirtinimas, kad mūsų fizinė sveikata yra minčių ir jausmų atspindys. Anksčiau apie tai kalbėdavo tik netradicinės medicinos žinovai. Dabar ir mokslininkai jau teigia, kad žmogaus organizme yra cheminių junginių, kurie informaciją apie mūsų mintis, nuostatas, emocijas išsiuntinėja po visą kūną. Vadinasi, ir mintimis galima paskatinti odą raukšlėtis. Sunku tuo patikėti? Tuomet pasitelkite logiką. Įsigilinusi į savo jutimus pastebėsite, kad pyktis, stresas, pavydas – ne tik vidinė, plika akimi nematoma būsena. Jie pasireiškia ir išoriškai: įsitempia ne tik veido, bet ir kai kurie kūno raumenys, pasikeičia odos spalva, kvėpavimas tampa netolygus ir paviršutiniškas, dėl to organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi ir  t. t.

Ką daryti? Tapkite atidesnė savo emocijomis ir mintims, taip pat veido mimikoms.  Nebūkite pernelyg reikli kitiems, mokykitės priimti žmones tokius, kokie yra. Kitų nepakeisite – galite keisti tik save. Laikydamasi šios taisyklės lengviau atsikratysite neigiamų emocijų ir... ilgiau išliksite jauna. Galbūt šis patarimas skamba banaliai ir nerimtai. Bet jei atidžiau paanalizuotumėte vyresnio amžiaus žmonių veidus, ir pačios suprastumėte, kad tai yra tikra tiesa...

Dar keli odai kenksmingi veiksniai

• ► Netinkama odos priežiūra: pernelyg  dažnai prausiatės muilu, nesaikingai naudojate kosmetikos  priemones.
• ► Prasta mityba, vitaminų bei mikroelementų stygius – tai ypač pasakytina apie tuos žmones, kurie dažnai laikosi dietų.
• ► Staigūs oro temperatūros pokyčiai, šaltis, vėjas, žvarba, sausas oras (šildymo sezonas, dažnas skraidymas lėktuvais ir pan.)
• ► Yra pastebėta, kad odos apsauginės funkcijos ypač susilpnėja sergant lėtinėmis odos ligomis (žvyneline, atopiniu dermatitu, egzema ir pan). Tokiomis ligomis sergantys žmonės per odą praranda iki 20 kartų daugiau vandens nei tie, kurių oda sveika.