7 mitai apie kosmetikos produktus
Ar reikia paakių kremo? Kiek veido priemonių verta turėti, kad tinkamai pasirūpintumėte oda? Ar tikrai kosmetika gali sumažinti raukšles? Šie ir kiti panašūs klausimai kyla bemaž kiekvienai, besirenkančiai odos priežiūros priemones. Deja, kosmetikos gamintojų pateikiama informacija ir nerealūs pažadai šio proceso nepalengvina, todėl mes, moterys, visiškai pasimetame kosmetikos džiunglėse.
Taigi, kad būtų lengviau, įvardysiu pačias populiariausias, tačiau niekuo nepagrįstas gamintojų „tiesas“, arba, kitaip tariant, mitus.
Paakių kremai. Beveik 99 proc. moterų, besirūpinančių savo oda, yra įsitikinusios, kad paakių kremas – būtinas ir jo sudėtis bei poveikis yra visiškai kitokie nei veido kremo. Tačiau tiesa ta, kad dažniausiai paakių kremas yra tas pats veido kremas, skiriasi tik pakuotė ir pavadinimas, o gamintojai sukūrė šį produktą tik siekdami padidinti savo pajamas.
Nėra jokių mokslinių tyrimų, įrodančių, kad paakiams reikia kitokios priežiūros ir kitokių sudedamųjų dalių.
Nėra jokių mokslinių tyrimų, įrodančių, kad paakiams reikia kitokios priežiūros ir kitokių sudedamųjų dalių. Tas, kas tinka veido odai, tikrai tiks ir paakiams. Sakysite, kad paakių oda jautresnė, todėl ten negalima tepti jokių erzinančių medžiagų? Bet veido odai galioja lygiai ta pati taisyklė – ir jai turi būti naudojamos švelnios, neerzinančios, naudingų medžiagų gausios priemonės. Vienintelė išimtis – skirtingi odos poreikiai: pavyzdžiui, kai veido oda labai riebi, o paakių sritis – sausa (ar atvirkščiai). Tik tokiu atveju paakiams tikrai bus per mažai veido odai skirto kremo ir prireiks atskiro produkto.
Dieninės ir naktinės priemonės. Gamintojai teigia, kad dieną reikėtų naudoti lengvesnę priemonę, o nakčiai rinktis stipresnę, labiau koncentruotą. Greičiausiai dėl to rinkoje ir atsirado veido serumų. Teoriškai serumas turėtų būti geresnė priemonė už veido kremą, tačiau analizuodama kosmetikos priemonių etiketes pastebėjau, kad dažniausiai serumo ar naktinio kremo sudėtis yra labai panaši į dienai skirto kremo, o kartais netgi prastesnė. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad būtent dieną oda patiria didžiausią stresą ir būtent šiuo paros metu ją būtina labiausiai saugoti nuo aplinkos poveikio, saulės spindulių, taršos, drėgmės praradimo ir oksidacijos. Todėl dieną verta naudoti gerą, aktyvią, saugančią priemonę, o jei norite ilgiau išsaugoti odos jaunystę ir sveikatą, kosmetika visada turėtų būti su apsauga nuo saulės: SPF – ne mažesnis nei 25–30.
Taigi, dieninės ir naktinės priemonės šiek tiek skirtis gali, bet tikrai ne taip, kaip teigia kosmetikos gamintojai.
Vieno gamintojo produktų naudojimas. Ši taisyklė tikrai neturi jokio rimto pagrindo ar pagrįstų įrodymų. Neverta naudoti tik vieno prekės ženklo kosmetikos: veido valiklį ir toniką galite rinktis vieno gamintojo, kremą – kito. Lygiai taip pat galite dieną odą lepinti vienos firmos kremu, naktį – kitos. Vienintelis dalykas, kurio nerekomenduočiau, – tepti skirtingų kosmetikos gamintojų priemonių vienos ant kitos, bet tik dėl to, kad yra nedidelė rizika, jog produktai „susipyks“ ir ant odos susidarys kremo gumuliukų.
Aišku, naudoti vienos linijos priemones gali būti naudinga, jei jos tikrai kokybiškos: pavyzdžiui, jei tai priemonės su rūgštimis ar kitais ingredientais, kurie gali vienaip ar kitaip paveikti odą. Svarbiausia – skaityti kiekvienos kosmetikos priemonės sudėtį ir tik pagal tai jas rinktis.
Momentinis raukšlių mažinimas. Pastaruoju metu itin populiarėja priemonės, kurių užsitepus per kelias minutes „dingsta“ raukšlės. Skamba kaip stebuklas, bet, deja, taip nėra. Liūdniausia, kad šis laikinas efektas labiau kenkia, nei padeda odai. Raukšles laikinai panaikina Syn-ake peptidai – jie „blokuoja“ veido raumenų darbą ir taip atpalaiduoja odos raukšles, išlygina paviršių. Efektas trunka kelias valandas, tačiau tyrimai rodo, kad neretai šie peptidai turi ir šalutinį poveikį: oda patinsta, parausta, ją pradeda niežėti ar dilgčioti. Be to, pažeidžiamas apsauginis barjeras ir drėgmės pusiausvyra, kenčia ir gilesni odos sluoksniai, ji patiria stresą. Nuolat naudodamos tokias priemones ir dirgindamos odą gausite tik vieną ilgalaikį efektą – skatinsite odos senėjimo procesus.
Kosmetikos priemonių skvarba. Greičiausiai teko skaityti ne vieną straipsnį apie tai, kad negalima naudoti sintetinės kosmetikos, nes ji patenka į organizmą ir taip kenkia sveikatai. Tačiau toks teiginys pagrįstas tik kosmetikos gamintojų noru daugiau uždirbti. Mokslininkai jau seniai įrodė, kad oda pirmiausia atlieka apsauginę funkciją ir beveik jokios medžiagos negali patekti į organizmą. Tyrimais nustatyta, kad geriausiu atveju kosmetikos priemonės gali pasiekti viršutinius dermos sluoksnius arba apatinį epidermio sluoksnį ir tik labai nedaug medžiagų patenka į kraują ir žmogaus organizmą. Šias medžiagas ypač kontroliuoja atsakingos institucijos: jos nuolat tiriamos ir vertinama, ar organizmas geba jas suskaidyti ir pašalinti. Jei tik tyrimais įrodoma, kad kuri nors medžiaga didina sveikatos sutrikimų riziką, ji uždraudžiama naudoti kosmetikos pramonėje.
Ekologijos ir natūralumo šalininkai tikrai klysta, sakydami, kad viskas, kas yra gamtoje, naudinga žmogui.
Natūralios priemonės saugesnės už sintetines. Šis teiginys taip pat neturi jokio objektyvaus pagrindo. Iš tikrųjų tiek sintetinės, tiek natūralios medžiagos gali būti naudingos mūsų odai, bet lygiai taip pat yra daug natūralių ir sintetinių medžiagų, kurios odai kenkia. Ekologijos ir natūralumo šalininkai tikrai klysta, sakydami, kad viskas, kas yra gamtoje, naudinga žmogui. Mokslinių tyrimų duomenimis, esama nemažai aliejų ir ekstraktų, kurie sukelia nemalonias odos reakcijas. O pavyzdžiui, tiek natūraliuose eteriniuose aliejuose, tiek sintetiniuose kvapuose yra gausu tų pačių alergizuojamųjų medžiagų ir jų kilmė visai nesvarbi. Todėl teigti, kad sintetika yra blogai, o iš gamtos išgaunamos medžiagos – gerai, nėra teisinga.
Kosmetikoje naudojami hialuronas, kolagenas ir elastinas atkuria šias odoje esančias medžiagas. Daugelis gamintojų iki šiol klaidina pirkėjus, teigdami, kad šios medžiagos gali pakeisti natūralius odoje esančius kolageną, hialuroną ir elastiną ir taip žymiai pagerinti odos būklę. Tiesa ta, kad jos kosmetikos produktuose veikia tik kaip drėkikliai ir nėra vertos ypatingų pagyrų. Vis dėlto iš šios trijulės reikėtų išskirti hialuroną, kuris tikrai gana efektyviai rūpinasi oda: naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad jis yra ne tik geras drėkiklis, bet ir padeda palaikyti odos drėgmės balansą, atkuria jos apsauginį barjerą, minkština vizualiai mažindamas raukšlelių gylį ir netgi veikia kaip antioksidantas. Ši medžiaga odai labai naudinga, tačiau ji niekaip negali atkurti natūralaus odoje esančio hialurono.
Indrė Urbanavičienė, knygos „Protingas grožis: švytinčios odos biblija“ autorė, kosmetikos kompanijos „Driu Beauty“ įkūrėja. Apie autorę: https://www.driubeauty.lt/seminarai