Vieni žmonės žaliąjį gyvenimo būdą vadina mada, kiti – perdėm išpūstu muilo burbulu, treti mėgina keisti įpročius, tapti sveikesni ir gelbėti gamtą. Kad ir kaip būtų, dažnai mūsų nuostatas bei elgesį lemia visuomenėje vyraujantys stereotipai. Keletą jų šiandien pamėginsime sulaužyti.
1. Gyventi ekologiškai be galo brangu
Pamačius parduotuvių lentynose ženklais „ekologiška“, „natūralu“, „sveika“ ir pan. pažymėtų prekių kainas, gali pasirodyti, kad ekologiška gyvensena – tik turtuoliams. Lietuvos ūkininkų užaugintų vaisių, daržovių bei pagamintų kitų maisto produktų pigiau galite įsigyti turguose. Ne tik valgysite natūralesnį maistą, bet ir prisidėsite prie užterštumo mažinimo. Tik pagalvokite, kiek sudeginama kuro ir kiek teršalų patenka į aplinką, kad prekyvietes pasiektų obuoliai iš lietuvio ūkininko sodo, o kiek iš Ispanijos ar Brazilijos. Kita vertus, ekologiška gyvensena nėra vien valgymas. Saikingai naudodami vandenį, kitus gamtinius išteklius, pirkdami drabužius bei kitus namų apyvokos daiktus, sumažinsite ne tik savo išlaidas, bet ir pasaulinį vartojimą.
2. Ekologiška gyvensena suryja daug laiko
Vienas dažniausių pasiteisinimų, kodėl žmonės nemėgina gyventi ekologiškai, esą tam stinga laiko. Sukdamiesi nesibaigiančių darbų ir pareigų karuselėje, neturime kada keisti mitybos įpročių, vaikščioti po turgų ir ieškoti sveikesnių produktų, rūšiuoti šiukšlių ir pan.
Iš tiesų, panorėję labiau rūpintis gamta, taip pat ir savo sveikata, tai galite padaryti nesugaišdami daug laiko. Sakykime, norite maitintis sveikiau. Vieną vakarą, užuot žiūrėjusi televizorių ar plepėjusi su kaimyne, paieškokite informacijos apie tai, kokius produktus valgyti naudinga, pasidarykite jų sąrašą, įsidėkite į piniginę ar pakabinkite prie šaldytuvo. Nuvykusi apsipirkti, nesugaišite daugiau laiko nei paprastai.
3. Gyventi ekologiškai – tai atsisakyti malonumų ir patogumų
Daugelis esame linkę tikėti kraštutinumais, todėl įsivaizduojame, kad žaliąjį gyvenimo būdą pasirinkę žmonės gyvena vienkiemiuose, neturi elektros ir valgo tik tai, ką patys užsiaugina. Tokių žmonių pasitaiko, bet tai nereiškia, kad visi, kurie rūpinasi gamta ir savo sveikata, privalo radikaliai keisti gyvensenos įpročius. Stilingai įrengtus namus, gardų maistą ir atostogas egzotiškuose kraštuose galima derinti su elektros energijos taupymu, saikingu drabužių pirkimu, atliekų rūšiavimu ir pan.
4. Ekologiška gyvensena domisi tik „auksinis“ jaunimėlis
Linkstama manyti, kad žmonės, kurie domisi ekologija ir stengiasi gyventi pagal jos taisykles, jauni (apie 20–35 metų) ir gana daug uždirba. Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamo ekologiškos gyvensenos žurnalo „Ecohome“ organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad „žaliai“ mąstantys žmonės toli gražu nepriklauso vienai amžiaus grupei ir gauna nevienodas pajamas. Tiesa, jie turi ir bendrų bruožų. Pavyzdžiui, mėgsta eksperimentuoti ir išmėginti naujoves.
5. Ekologija – tik mada
Daugelis pasaulio garsenybių maisto produktus perka ūkininkų turgeliuose, rūšiuoja šiukšles, naudoja ekologišką kosmetiką, remia aplinkosaugos organizacijas ir t. t. Tai girdėdami daugelis žmonių domėjimąsi ekologija laiko tuščiu mados vaikymusi. Galbūt kai kuriais atvejais jie teisūs, bet yra tokių, kuriems iš tiesų rūpi gamta, planetos likimas, galiausiai jų pačių sveikata. Užuot kasdien pirkę kavą vienkartiniuose puodeliuose, jie nešiojasi termosą. Į darbą važinėja dviračiu arba eina pėsti. Perka jau dėvėtus drabužius. Naudoja perdirbtą popierių ir pan. Atviras savo įsitikinimų demonstravimas, ypač tokių, kurie nesutampa su vyraujančiais visuomenėje, dažnai laikomas ekscentrišku. Visgi, kai elgiamės nuoširdžiai, kitų nuomonė mums neturėtų būti labai svarbi.
6. Vienas nieko nepakeisi
Pripažinkime, daugelis manome, kad vien mūsų pastangos nepadės apsaugoti planetos nuo globalinio atšilimo, sumažinti vartojimo ar aplinkos taršos. Jei pakeistume savo nuomonę ir pamėgintume įsivaizduoti, kad kiekvienas iš mūsų, užuot į darbą važiavęs savo automobiliu, mintų dviratį, vyktų viešuoju transportu ar eitų pėsčias, į aplinką patektų tikrai daug mažiau teršalų. Arba jei kiekvienas, užuot kas kartą parduotuvėje įsigijęs naują maišelį, atsineštų savo, jų reikėtų daug mažiau pagaminti, kartu ir mažiau atsidurtų sąvartynuose bei vandenynuose. Pakartosime seną šimtąkart girdėtą tiesą: jei nori keisti pasaulį, pradėk nuo savęs.
7. Kad taupytum elektrą, nebūtina iš lizdo ištraukti prietaiso laido
Daugelis manome, kad pakanka paspausti išjungimo mygtuką, ir kompiuteris, televizorius ar muzikinis centras nustoja naudoti elektros energiją. Toks įsitikinimas klaidingas. Gamtinių išteklių gynimo tarybos (NRDC) specialistai paskaičiavo, kad išjungdami iš elektros lizdo ilgesnį laiką neplanuojamų naudoti prietaisų laidus, ne tik sumažintume bendrąsias elektros energijos sąnaudas, bet ir galėtumėte gauti apie 10 proc. mažesnes sąskaitas už elektrą. Kad nereikėtų vaikščioti po visus namus ir ištraukinėti laidų, galite naudoti kelializdžius ilgintuvus. Paspaudę mygtuką, vienu kartu išjungsite kelis prietaisus.
Beje, jau gaminami elektros lizdo priedai, kurie be reikalo eikvojant elektros energiją laidą „išspjauna“ patys.
8. Seną automobilį reikia kuo skubiau keisti nauju, ekologišku
Seni automobiliai yra vienas didžiausių aplinkos taršos šaltinių, kasdien į orą išmeta tūkstančius tonų anglies monoksido, anglies dioksido ir kitų mums kenksmingų medžiagų. Negana to, automobiliai skleidžia triukšmą, o jis žaloja mūsų sveikatą. Vis dėlto daugeliui iš mūsų jie reikalingi tiek darbui, tiek laisvalaikiui. Ką gi daryti?
Daugelis aplinkosaugininkų ir automobilių gamintojų siūlo važinėti ekologiškesniais, taupesniais, biodegalais ar net elektra varomais automobiliais. Mintis išties gera. Jei jau turite automobilį, kuris nors ir ne itin ekologiškas, bet gana taupus ir gerai rieda, neskubėkite jo keisti. Stokholmo aplinkos instituto specialistai paskaičiavo, kad gaminant vieną įprastą lengvąjį automobilį į aplinką patenka apie 8 tonas anglies dioksido (CO2). Toks kiekis šių dujų išsiskiria automobiliui nuvažiavus apie 37 tūkstančius kilometrų.
9. Vienareikšmiškai teisingų atsakymų nėra
Ekologijoje kaip ir daugelyje kitų mokslų iškyla klausimų, į kuriuos atsakyti vienareikšmiškai ar vieningai susitarti dėl teisingo atsakymo negali net patys sumaniausi specialistai. Pavyzdžiui, kas geriau: naudoti plastikinius ar popierinius maišelius? Plastikas lėtai yra, teršia aplinką, o patekęs į vandens telkinius kelia grėsmę vandens gyvūnams ir pan. Gaminant popierinius maišelius, naikinami miškai, sunaudojama be galo daug energijos. O gal reikėtų rinktis medžiaginius maišelius ir tuos pačius naudoti, kol suplyš?
Kaip matote, kuris geriausias? Turbūt paprasčiausia išmėginti kelis ir pasirinkti tą, kuris jums patiems atrodo priimtiniausias.