Apie maistą, kuris gydo
Gaila, bet dažniau tenka kalbėti ir rašyti apie maistą, kurio geriau vengti per saugų atstumą, kad nepriaugtum antsvorio, kad nesušlubuotų sveikata ir pan. Laimė, šiam sintetikos „rojui“ yra atsvara. Tai maistas, kuris gydo. Gyvasis maistas.
Rugsėjo viduryje vykusi Ann Wigmore gyvojo maisto konferencija parodė, kad gyvasis maistas lietuviams išties aktuali tema. Juolab kad jo ištakos taip pat siejamos su mūsų šalimi. Prieš 90 metų bobulytės Marijos Repšienės įkvėpta Ona Varapickaitė (vėliau tapusi Ann Wigmore) iš Lietuvos išsivežė natūralios medicinos patirtį ir paskleidė ją po visą pasaulį.
Šiandien Ann Wigmore išpropaguotas gyvasis maistas, pavyzdžiui, želmenų sultys, švieži daigai, daugeliui žmonių jau nebe egzotika, o įprastas mitybos būdas, pasirinkimas gyventi sveikai. Besirenkančiųjų tokį maistą, ko gero, būtų dar daugiau, tiesiog daug kam dar stinga informacijos, kaip ir kur jo prasimanyti, ypač šaltuoju metų laiku. Garsūs žaliosios mitybos propaguotojai sako, kad tai nėra labai sudėtinga.
Norėdami išgyti, kreipkimės į gamtą
Lietuvoje viešėjęs žaliąją mitybą propaguojantis mokslininkas, mitybos ekspertas Steve’as Meyerowitzas apie šį maistą sako: „Kai JAV išpopuliarėjo daigai, iš pradžių jie buvo traktuojami kaip puošmena, tačiau dabar drąsiai galima teigti, kad tai daugiau nei tikras maistas – jis gydo! Geriausia kviečių želmenis ir kitus žalumynus auginti savo namuose. Tai galima daryti ir vidury žiemos. Iš pradžių juos auginau stiklainiuose, bet tai nebuvo gera mintis, nes atsirado pelėsių. Vėliau atradau lininius maišelius, kuriuos, beje, pirkau Lietuvoje. Tai patogu ir praktiška, juose cirkuliuoja oras, neužima daug vietos. Pradėjau sudarinėti įvairius receptus: avinžirnių, kviečių, rugių... Pavyzdžiui, juos galime sumalti ir gausime duonelę. O daigų pasirinkimas – didžiulis! Česnakai, svogūnai, įvairios pupelės, žirniai, pipirinės, ridikėliai, saulėgrąžos, lęšiai... Sąrašą būtų galima tęsti be galo!.. Atminkite – daiguose baltymų kiekis, maistingumas daug kartų didesnis nei jau užaugusiose daržovėse: daiguose gausu magnio, fosforo, geležies, mineralų ir pan. Be to, suvirškinti juos daug lengviau nei kitą maistą. Tarkime, valgydami vištieną, kiaušinius, gauname 10–25 proc. riebalų, kurių virškinimas išsunkia nemažai jėgų. Gyvasis maistas – tai ne tik A, B, C vitaminai, bet ir polifenoliai, antioksidantai, estrogenai. Maža to, jis veikia kaip augaliniai vaistai“, – pasakoja S. Meyerowitzas.
Įvairiose šalyse atlikti tam tikri tyrimai byloja, kad brokolinių kopūstų, briuselinių kopūstų, ridikų daigai neleidžia atsirasti vėžinėms ląstelėms, krūtų vėžiui, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kaulus, vartojant kviečių želmenis, sumažėja tikimybė susirgti odos vėžiu, fava pupelės kovoja su Parkinsono liga ir pan. Kodėl taip yra? Pasirodo, nuolat vartojant daigus, išsiskiria apsauginis fermentas, kuris priverčia vėžio ląsteles badauti ir taip jos žūva. „O kviečių želmenys – tai jaunystės eliksyras, iš organizmo šalinantis toksinus ir suteikiantis energijos bei sveikatos“, – sako S. Meyerowitzas.
Auginimo ABC
Lietuvių kilmės želmenų auginimo žinovė Loreta Vainius savo namų rūsį pavertė tikru daržu, kuriame gausiai augina įvairiausių rūšių daigų. Štai keletas jos auginimo paslapčių: „Sėklos turėtų būti itin kokybiškos. Jas 8–12 valandų reikia mirkyti vandenyje, paskui 2–3 kartus gerai perskalauti, nukratyti vandenį, kad nepradėtų pelyti, ir sudėti į stiklainius arba drobinius maišelius. Kai pradeda kaltis daigeliai, sėklas geriausia perkelti į padėklus su žeme ir juos sudėti vieną ant kito.“ Loreta ant padėklų dar uždeda svarmenų, todėl jos žodžiai „Mažos sėklelės – didelė jėga“ įgyja tiesioginę prasmę: augdami daigai tuos svarmenis nustumia. Tiesa, kad iš vieno padėklo gautųsi nuo 300 iki 600 g želmenų, auginamus daigus reikia sąžiningai laistyti.
„Atminkite – daugelis negalavimų atsiranda tuomet, kai kūne ima kauptis rūgštys, kurias sukaupiame su maisto produktais ir gėrimais, pavyzdžiui, kava, vynu, alumi, mėsa. Norint neutralizuoti vieną dalį to rūgštinio maisto, reikia net 20 kartų didesnės šviežių želmenų dozės. Ir dar – norėčiau pasidalyti savo įžvalgomis. Teko susidurti su moterimi, kuri sirgo diabetu, prastai matė ir turėjo kitų sveikatos sutrikimų. Ligonė pradėjo valgyti gyvąjį maistą, gerti kviečių želmenų sultis. Jos sveikata pradėjo gerėti! Tačiau didžiausia klaida, kokią padarė ši moteris ir kokią daro nemažai gyvuoju maistu besigydančių žmonių, – jie sugrįžta prie tų pačių įpročių, kurių taip stengėsi atsikratyti. Todėl, jei pradėję valgyti gyvąjį maistą pasijutote geriau, turite tai tęsti ir nesustoti pusiaukelėje, antraip negalavimai sugrįš“, – sako L. Vainius.