Asta Pilypaitė mini 55-metį – apie šventes „online“, ryšį su buvusiu vyru Choru ir išgirstą „ne“: „Gavau laišką“

Portalui Žmonės.lt jubiliatė su šypsena pasakojo, kad nors gimtadieniui turėjo ne vieną šventišką sumanymą, gyvenimas viską pakreipė savaip. Šią ypatingą dieną ji pasitinka ten darydama sau itin malonius dalykus – dirbdama ir kurdama.

„Buvo įvairių minčių ir planų, tačiau galiausiai supratau, kad nenoriu jo sutalpinti į vieną dieną. Nusprendžiau 55-ąjį gimtadienį švęsti visus metus. Jis gražiai sutampa su mano sceninės veiklos jubiliejumi, todėl visas jėgas skirsiu kūrybai ir scenai. Tai bus šventė kartu su mano scenos ir gyvenimo draugais, ir, žinoma, su žiūrovais – be jų ši kelionė neturėtų prasmės.

Iš tikrųjų labai įdomiai susidėliojo, kad būtent sausio 16 dieną mes, keturios draugės, scenos moterys Jūratė Miliauskaitė, Gintarė Karaliūnaitė, Lina Andriejauskaitė ir aš pristatom naują dainą televizijoje, ir radijuje. Tai būtent tą dieną galima sakyti, dirbu. Ir visiškai kažkaip netgi man smagu atrodo, kad per tą savo tikrąją dieną aš turiu labai malonius dalykus, kuriuos aš mėgstu. O kas bus vėliau, visiškai negalvoju“, – Žmonės.lt pasakojo A.Pilypaitė.

Šventės be dukrų

Pasiteiravus, ar vėliau vis gi laukia pasisėdėjimas dukromis, atlikėja tikino, kad tai sunkiai įmanoma mat ne tik ji, bet ir jos dukros dirba itin intensyviai.

„Mano mažoji dukra mokosi Amsterdame, tai tikrai negali taip dažnai grįžinėti. O ir vyresnėlė turi didelius projektus, nes dirba su renginių organizavimu. Taip, kad visi darbuose paskendę ir aš pati veikloje per savo gimtadienį. Tai manyčiau, dabar toks metas ir kol yra ką veikti, tai reikia veikti“, – mintimis dalijosi A.Pilypaitė.

Ne paslaptis, kad jos jaunesnė dukra Rūta, dar būdama paaugle, prieš keletą metų dalyvavo projekte „Lietuvos balsas. Vaikai“. Pasirodo, ji svajonės apie muziką nepaleido iki šiol.

„Ji Amsterdamo konservatorijoje studijuoja džiazo vokalą. Rūta paauglystėje dalyvavo televizijos projektuose, mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje ir dalyvaudavo konkursuose, o dabar ji studijuoja. Rimtai žiūri vaikas į dainavimą“, – teigė dainininkė.

Nors dukra ten mokosi antrus metus, tačiau kaip teigė A.Pilypaitė, ji dar nespėjo ten nuvykti jos aplankyti.

„Dar nei karto ir nebuvau, nes kažkaip taip susiklostydavo. Bet dukra atvažiuodavo vis, tik šiemet pirmi metai, kai Kalėdos buvo be mažylės, nes ji turėjo ten veiklų ir mes nusprendėm, kad tikrai nėra ko plėšytis. Nemanau, kad verta, jeigu svarbi vaikui ateitis, ji kabinasi, daro, tai galima ir on-line’u pašvęsti. Nelaikau šito problema“, – tikino dainininkė.

Kodėl svarbu paleisti vaikus ir santykiai su jų tėčiu

Nors daliai kitų mamų savo užaugusius vaikus paleisti yra sunku, tačiau kaip teigia A.Pilypaitė jai tai nebuvo būdinga.

„Turiu turbūt tą tokį natūralų motinystės jausmą, suvokiu, kad nesu aš vaikų savininkė. Mes sau neauginam vaikų, negalim to sau leisti, nes kai stabdome vaikus, pakertame sparnus. Jei diskutuojam, yra kažkokių abejonių, susėdam pasikalbėt, bet jeigu jau suaugęs žmogus yra apsisprendęs, tai tu tik gali palydėti ir palaiminti“, – dalijosi dainininkė.

Nors dukros jau užaugo, tačiau bendravimas su jų tėčiu, buvusiu A.Pilypaitės vyru Linu Zarecku-Choru vis dar tęsiasi.

„Bendravimas tai žinoma yra, mes gi nuo to nepabėgsim ir netgi nesinori bėgti. Viskas gerai, mes ir planuojam kažką, jeigu vaikams reikia. Ir apie viską kalbam ir su vaikais, ir su vaikų tėčiu. Bendravimas tikrai nenutrūko, sveiki santykiai“, – Žmonės.lt kalbėjo A.Pilypaitė.

Išsipildė ilgametė svajonė

Kalbėdama apie praėjusius metus atlikėja teigė, kad jie buvo labai smagūs, o labiausiai įsiminė tai, kad išsipildė jos ilgametė svajonė.

„Praėję metai buvo labai aktyvūs – daug veiklos, koncertų, kūrybinių projektų. Jie pareikalavo nemažai energijos, bet kartu atnešė daug džiaugsmo ir prasmės. Metus turtino ir mano pomėgiai – joga ir šokiai. Tai tapo tarsi nusistovėjusia kasdiene rutina, kuri mane stiprina, augina ir džiugina sielą. O vyšnia ant torto buvo mano kelionė į Balį, apie kurią aš svajojau ilgus metus ir pavasarį tai įvyko. Ir ta kelionė, turbūt, kaip ir daugeliui, padėjo kažką atrasti savyje. Ji buvo reikšminga, labai įdomi, nes visada norėjau Balį pamatyti, pajusti ir man tinka tas jo vaibas, tad visa tai, ką aš ten pamačiau ir ką atradau, man tikrai paliko didelį pėdsaką ir įspūdį“, – džiaugėsi A.Pilypaitė.

Džiugi žinia gerbėjams

Žinoma atlikėja dabar ne tik vokalo mokytoja, bet ir jau antrus metus skraido į Londoną, kur su lietuviais stato miuziklus. A.Pilypaitė taip pat siekia atgaivinti ir vieną savo koncertinę kryptį, kuri be abejonės pradžiugins jos gerbėjus.

„Po truputėlį atgaivinu savo koncertinius pasirodymus kultūros centruose. Ilgą laiką esu atlikėja, kurią kviečia dalyvauti miesto šventėse, privačiuose renginiuose. O dabar vėl pratinu publiką prie to, nuo ko ir pradėjau – nuo koncertinių salių. Šiemet prasidėjo ir jubiliejiniai sceniniai metai, nes 1986 metais prasidėjo mano aktyvi koncertinė veikla“, – prisiminė dainininkė.

Ryškiausias karjeros prisiminimas

Per visą ilgametę koncertinę veiklą, atlikėja neslepia, kad buvo daug ryškių įvykių, tačiau vienas prisiminimas įstrigo labiausiai.

„Ryškiausias mano prisiminimas yra pirmojo albumo pristatymas, dar tada Mažeikiuose gyvenau. Tai 1996 metais buvo išleistas mano pirmas solinis albumas, kurį sukūrė Tomas Augulis. Tai buvo pirma tokia mano patirtis. Ir daugiau labai, labai gaila, kad nebeturiu tokios patirties, nes dabar yra vis tiek taip, kad tai vienur, tai kitur kuri, tai pas vieną prodiuserį, tai pas kitą, o tada va nuo A iki Z buvau jo prodiusuojama atlikėja ir man tas jausmas toks labai išlikęs gilus.

Atsimenu albumo pristatymas Mažeikiuose taip pat buvo gana didelis įvykis, kai pirmą kartą panaudoti sceniniai efektai: lietus, širma tokia su šešėliais. Mažeikių miestui buvo toks pirmas kitoks koncertas ir aš jaučiausi tokia ypatinga, pakylėta“, – prisiminė A.Pilypaitė.

Paklausta, ar per visą savo muzikinį kelią niekada nebuvo apėmusios abejonės ir mintys pasukti kitu keliu, atlikėja šyptelėjo, kad širdyje tokių svarstymų jai nekilo.

„Galbūt kartais būdavo trumpalaikių momentų, kai buvo kriziniai metai šalyje, blokados, reikėdavo šaltose salėse koncertuoti, kai tau dainuojant vos ne mikrofonas apšąla. Būdavo tokių momentų, arba, kada sakykim mažiau koncertų, tai pagalvoji gal, bet iš esmės nebuvo tokios minties“, – Žmonės.lt pripažino dainininkė.

Prodiuseriai pasakė „ne“

Jos biografijoje – ir populiarūs televizijų projektai. Tiesa, po jų yra tekę išgirsti ir renginių organizatorių „ne“.

„Buvo „Chorų karai“, kurie laimėti su choru Alytaus „De Žavu“, buvo šokių projektai, buvo visokių įdomių dalykų, kur aš buvau labai labai matoma. Po to esu gavusi tokį sakykim užklausimą, o paskui laišką, kad: „Ne, pasirinkom kitą, nes jūsų per daug“, – teigė A.Pilypaitė.

Didžiausias gyvenimo išbandymas

Prieš keletą metų jos gyvenimą supurtė ir netikėta Greivso liga. Tiesa, kaip teigė atlikėja, šiandien ji jau pilnai pasveikusi.

„Tai buvo tikrai didelis gyvenime išbandymas, bet viskas suvaldyta, esu visiškai sveika, ačiū Dievui bei daktarams. Tikiuos, taip ir bus toliau. Tada reikėjo kantrybės didelės. Galbūt, kai kuriais momentais, jos neturėjau, labai panikavau, bet iš tiesų dabar, atsigręžus atgal, tai tikrai galiu pasakyti, kad čia reikia kantrybės, ilgo gydymo ir gerų specialistų“, – dalijosi A.Pilypaitė.

Gimtadienio proga žinoma atlikėja prisipažino, kad sau pirmiausia norėtų palinkėti sveikatos, o kartu ir dar kelių ypatingų dalykų.

„Sau, kaip ir visiems žmonėms, labiausiai palinkėčiau sveikatos, taikos su savimi, ir teisingų širdžiai mielų pasirinkimų visame kame, taip pat lengvumo. Kartais per sunkiai priimu, per sunkiai darau“, – Žmonės.lt pokalbį baigė A.Pilypaitė.