Lyg tiesiai iš asmeninio Donato Montvydo kambario – toks atviras pirmasis naujojo renginių ciklo „Perklausos“ pokalbis su vienu žymiausių šalies atlikėjų. Besiklausant naujausio jo albumo „1987“ dainininkas atviravo, jog tapus nepriklausomu kūrėju iššūkių netrūksta, tačiau tai netrukdo ir toliau stebinti – būsimam koncertui „Žalgirio“ arenoje ruošiamasi taip, kaip Lietuvoje to dar niekas nedarė.
Naujas albumas – lyg psichoterapinė kelionė
„Būk savimi – visi kiti jau užimti“, – skelbia netradicinio formato renginių ciklo organizatoriai ir kviečia atlikėjus nebijoti išreikšti savo unikalumą. Na, o D.Montvydui pastarojo tikrai netrūksta – naujausią albumą pavadinęs savo gimimo metais, jo iliustracijoms jis parinko prisiminimus apie vaikystės kambarį ir jame vykusius tiek skaudžius, tiek ir žaviai juokingus išgyvenimus.
„Vienur vaizduojamas stiklo rutulys, kuriame matoma laiminga šeima, o aš į ją žvelgiu iš šalies. Tai – mano tobulos šeimos įvaizdis, kuris tėvams išsiskyrus subyrėjo. Kita iliustracija – jaunos moters, kuri dažosi lūpdažiu, veidas. Tai mano mamos draugė, kuri buvo ypač graži ir man kaip vaikui sukėlė labai daug jausmų“, – atskleidžia atlikėjas.
Svarbus tikslas sau
Pasak D.Montvydo, šis albumas – ypač brangus, nes tai yra pirmasis išleistas jam tapus nepriklausomu atlikėju.
„Psichologiškai man reikėjo brandaus žingsnio – suorganizuoti pačiam koncertą „Žalgirio“ arenoje, išleisti albumą. Žinojau, kad padaręs šituos dalykus būsiu pateisinęs savo lūkesčius. Todėl šis albumas labai mano – jis brandžiausias, vientisiausias, kokį esu kada sukūręs“, – tikina dainininkas.
Nors didysis albumo „1987“ koncertas arenoje jau įvyko, pradėta ruoštis antrajam, kuris į
vyks gruodžio 29 d. Atlikėjas atskleidžia, kad šiame jo pasirodyme laukia ir rekordinis skaičius lazerių bei dvigubai ilgesnė scena.
„Koncertui nuomosimės angarą, kad galėtume simuliuoti arenos pasirodymą. Turėsime daug inovatyvių sprendimų. To Lietuvoje dar niekas nedarė.
Vis dėlto man svarbiausias faktorius – žmonės. Koncerto dieną dirba apie 104 žmonės ir man svarbiausia tai, kad be jų niekas neįvyktų“, – dėkingumu komandai dalijasi žinomas atlikėjas.
Per muziką – iš naujo atrastas ryšys su tėčiu
D.Montvydas atvirauja, kad iki pat šiol prieš eidamas į sceną jaučiasi lyg mažas berniukas, o klausydamasis savo kūrinių – kuklinasi ir juos kritikuoja. Vis dėlto užlipęs ant scenos atlikėjas jaučiasi savimi pasitikintis ir atsiduoda jos magijai.
„Scena yra toks dalykas – ten įvyksta chemija ir jei esi nuoširdus tam, ką darai, gali įvykti viskas. Tu negali eiti į sceną ir galvoti, ką tavo vaikai ar žmona pagalvos. Scenoje gali nutikti visi slapčiausi dalykai“, – tikina atlikėjas.
Vienas iš sceninės magijos pavyzdžių – D.Montvydo tėčio pasirodymas kartu su atlikėju scenoje. Anot dainininko, tai yra viena tų akimirkų, kuri įsimins visam gyvenimui.
„Su tėčiu mūsų santykiai yra keisti: retai pasimatome ir išvis neatviraujame. Bet mano tėtis yra profesionalus, tik nelabai sėkmės lydėtas, būgnininkas, todėl aš viduje jaučiau, kad turiu pakviesti tėtį pagroti kartu. Tas pasirodymas mums buvo labai svarbi akimirka. Tuo metu neegzistavo jokie žiūrovai“, – pasakoja dainininkas.
Paklaustas apie tai, kieno įvertinimas jo karjeros kelyje ir posūkiuose svarbiausias, atlikėjas įsitikinęs – tik jis pats prieš save turi būti sąžiningas.
„Kai aš pakoncertuoju, apsikabinu kolektyvą ir padėkoju, matau laimingus tėvus. Tada nueinu į savo kambarį ir pagalvoju. Finale aš turiu pats prieš save būti sąžiningas – ar aš padariau viską, ką galėjau ir norėjau“ , – tvirtina D.Montvydas.
