Augalai, mažinantys stresą. Padės ne tik mėtos ar valerijonai

Nervinę įtampą gali sukelti įvairiausios priežastys: konfliktai šeimoje ar darbe, negalėjimas pasiekti užsibrėžto tikslo. Organizmas stengiasi su nemaloniais potyriais susidoroti, bet vien jo pastangų nepakanka. Padėti gali augalai, todėl kai kurių pravartu nuolat turėti namuose. Daugelis žino, kad nuo streso gelbsti mėtos, melisos, valerijonai, tačiau ir kiti augalai gali ne ką mažiau nuraminti ir atpalaiduoti.

Daugelis žino, kad nuo streso gelbsti mėtos, melisos, valerijonai, tačiau ir kiti augalai gali ne ką mažiau nuraminti ir atpalaiduoti.

Daugeliui ne paslaptis, kad ramunėlės padeda įveikti stresą, ramina. Jas vertina tiek liaudies, tiek oficialioji medicina. Arbatai dažniausiai yra naudojami ramunėlių žiedai. Tai augalas, augantis laukuose, todėl ir patiems prisirinkti nėra sudėtinga. Ramunėlės padeda atpalaiduoti raumenims, mažina nerimą, ramina nervinį dirglumą. Ramunėlės gali padėti įveikti nemigą, jos švelniai veikia centrinę nervų sistemą, todėl padeda geriau išsimiegoti ir atsigauti. Tad jei po darbo dienos jaučiatės išsekę, pavargę, net grįžę namo jaučiatės įsitempę, išgerkite ramunėlių arbatos.

Levandos ramina sielą ir kūną. Raminamai veikia ne tik nuostabiai mėlyna jų spalva. Šis augalas, pasižyminti stresą mažinančiomis savybėmis, padeda išvengti depresijos, mažina nuovargį, padeda įveikti nemigą. Sunkiai užmiegate, kamuoja nemiga? Paimkite drobinį maišelį ir sudėkite sudžiovintų levandų. Maišelį pakabinkite jums patinkančioje vietoje prie lovos arba pasidėkite šalia pagalvės. Levandų kvapas padės įveikti stresą: nuramins ir pagerins miego kokybę. Lietuvoje atsiranda vis daugiau levandų ūkių, kuriuose galima ne tik įsigyti kokybiškų augalų, bet ir praleisti laiką nuostabioje aplinkoje, sielą ir kūną raminančioje tiek kvapais, tiek vaizdu.

Melisų arbata garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį. Tad grįžę iš darbo po sunkios dienos, užsiplikykite melisų arbatos, galite sumaišyti ir su mėtomis.

Jei padidėjo nervingumas, kamuoja nemiga, jums padėti gali raudonėliai. Jie pasižymi tonizuojančiu, depresiją ir stresą malšinančiu poveikiu. Jaučiatės įspausti tarsi į kampą? Išsivirkite štai tokios arbatos: paimkite 5 valgomuosius šaukštus raudonėlių, užpilkite 3–4 stiklinėmis verdančio vandens. Po poros valandų nukoškite. Gerkite po stiklinę maždaug tris kartus per dieną. Ilgainiui pajusite, kaip nervinė įtampa sumažėja.

TAIP PAT SKAITYKITE: Arbatos gėrimo tradicijos: ir gyvenimo filosofija, ir būdas atsipalaiduoti

Stresą padedančiu įveikti poveikiu pasižymi ir jonažolės – nedidelės, geltonos gėlytės. Šis augalas padeda nuo nervinio išsekimo, streso, nerimo ir depresijos. Beje, jos tonizuoja organizmą, todėl geriau gerti rytais. O tie, kurie skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, turėtų vartoti atsargiai. Aišku, augalas nepadės, jei depresija pažengusi, sunki ir tęsiasi keletą metų, tačiau jei nuolat jaučiate nervinę įtampa, bus veiksminga.

Gaurometis (kitaip dar vadinama ožkarožė) – dar vienas augalas, padedantis įveikti stresą. Jis stiprina, ramina nervų sistemą, malšina nerimą. Padės sumažinti skrandžio negalavimus, ypač jei jie sukelti streso.

Gauromečiai auga miškuose, kirtimuose. Šis vaistinis augalas paplitęs visoje Lietuvoje, mėgsta sausesnį dirvožemį, tad šio augalo savo reikmėms prisirinkti nesudėtinga. Šis žolinis augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūtį–spalį.

Pelargonijos – ne tik dekoratyvinė balkonų gėlė. Tai ir priemonė nuo streso. Daugelis žmonių, auginančių pelargonijas, džiaugiasi jos žiedais ir skleidžiamu kvapu, bet ne dažnas žino, kad ši gražuolė gali pagelbėti ir nuo negalavimų. Augale esantys eteriniai aliejai padeda sumažinti įtampą ir stresą. Jei jaučiatės įsitempę, užplikykite saują pelargonijų lapų ir šviežių ūglių. Maždaug po 10 min. nukoškite ir nuovirą supilkite į vonią. Tokia vonia padės atsipalaiduoti, nuramins, pastebėsite, kaip pagerės nuotaika.

Dėl vaistažolių vartojimo pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.

TAIP PAT SKAITYKITE: Sodininkystės sezonas atėjo: kodėl tai naudinga sveikatai?