„Jei įmanoma nekenkti kitoms gyvoms būtybėms, aš renkuosi tą kelią“, – sako augalinę mitybą maždaug dešimt metų propaguojanti kaunietė saviugdos koučerė Jurgita MEDONĖ (34).
Dabar saviugdos žiniomis su kitais besidalijanti Jurgita anksčiau dirbo leidybos srityje – leido sveikatos žurnalus. Dėl darbo sutikdavo daug alternatyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių. „Iš jų ir sužinojau, kad galima gyventi kitaip, kad pasaulis nėra tik toks, kokį jį tuo metu įsivaizdavau, – prisimena. – Mano pagrindinis motyvas keistis buvo etinis – jutau stiprią meilę gyvūnams, todėl atrodė labai neteisinga, kad juos valgau. Paskui atsirado daugiau žinių apie aplinką, kiek jai žalos darome valgydami gyvūninį maistą. Taip pamažu, detalė po detalės, susidėliojo visa dėlionė – nebeliko priežasčių nesikeisti.“
Iš pradžių Jurgita atsisakė mėsos, paskui – žuvų. Rimtai apsisprendė maitintis tik augaliniais produktais atlikusi maisto netoleravimo testą – šis parodė, kad ji alergiška pienui ir glitimui. Iš pradžių būgštavusi, kad vien iš augalinio maisto gaus per mažai naudingųjų medžiagų, vis dėlto nusprendė pabandyti maitintis veganiškai.
„Nuo vegetarizmo prie augalinės mitybos perėjau per vieną dieną. Tai dariau jau ne vien iš meilės gyvūnams, bet ir dėl sveikatos“, – pasakoja. Prisimena tada sau skyrusi bandomąjį laikotarpį ir per jį pajutusi vien gerus pokyčius: valgydama tik augalinį maistą tapo energingesnė, sustiprėjo imunitetas, pagražėjo oda – dingo kamavusi aknė.
Juokiasi, kad pradėjusi domėtis augaliniais produktais atrado daug tokių, apie kurių egzistavimą anksčiau nė nenumanė. „Kol buvau visavalgė, nežinojau net kas yra avinžirniai, ką jau kalbėti apie tokį supermaistą kaip ispaninių šalavijų sėklos ar bolivinės balandos, – neslepia. – Pamažu atradau, kokia įvairi gali būti veganiška mityba. Dabar man labai vienodas atrodo visavalgių maistas.“