Bestselerių autorė Sally Rooney – apie naują romaną ir įtampą: „Norisi prasmegti skradžiai žemę“
Pasaulinių bestselerių „Pokalbiai su draugais“, „Normalūs žmonės“, „Gražus pasauli, kur gi tu?“ autorės Sally Rooney gerbėjai nekantraudami laukia naujų autorės knygų. Naujame savo romane „Intermezzo“ airių rašytoja į pasaulį ir žmonių jausmus žvelgia per… šachmatus.
Muzikoje „intermezzo“ – tai intarpas tarp dviejų didesnių kūrinio dalių. Tačiau taip pat vadinasi ir šachmatų ėjimas, kuriuo žaidėjas atideda laukiamą ėjimą, paprastai ruošdamasis puolimui ir versdamas priešininką atsakyti, prieš tęsiant numatomą žaidimą.
„Man norėjosi veikėjų gyvenimo tarpsnį įsivaizduoti kaip tam tikrą atkarpą. Kita vertus, turbūt pats gyvenimas yra atkarpa: labai trumpa, neaiškios prasmės atkarpa. Buvo smagu šiame romane rašyti apie šachmatus. Kaip ir daugelis, jais susidomėjau per karantiną. 2021 metais sugalvojau istoriją apie simultanines parodomąsias varžybas miestelio dailės centre, o paskui išsivystė ir visas pasakojimas“, – yra sakiusi rašytoja, naujame romane pasakojanti apie du brolius.
Vienas iš jų – sėkmingas teisininkas po tėvo mirties griebiasi raminamųjų ir niekaip nesusivokia santykiuose su dviem itin skirtingomis moterimis. Antrasis – profesionalus šachmatų žaidėjas, gebantis puikiai perprasti žmones, jaučiantis jų jausmus ir motyvus. Tėvo mirtis jam atneša pažintį su vyresne moterimi, kuri mėgina išsivaduoti iš slogios praeities. Knygos herojai, tarsi šachmatų žaidėjai, dėlioja savo ėjimus.
Jaudinati knyga apie gedulą, meilę, šeimą ir šachmatų ėjimus realiame gyvenime jau pakerėjo pasaulį: „Intermezzo“ paskelbta geriausia „The New York Times“, „The Washington Post“, „TIME“, „Financial Times“, „Vogue“, „The Times“ (JK) ir „Publishers Weekly“ metų knyga.
Rašytojos gerbėjai naujausią jos kūrinį jau gali skaityti ir lietuviškai – į lietuvių kalbą romaną išvertė Viktorija Uzėlaitė, išleido leidykla „Alma littera“.
Interviu, kurį pasirodžius romanui S.Rooney davė rašytojui ir literatūros kritikui Chrisui Poweriui, autorė teigia, kad dramine struktūra „Intermezzo“ turi daug bendro su romanu „Gražus pasauli, kurgi tu“.
„Tik vėliau suvokiau, kad šiek tiek kartojuosi – galbūt tai ir gerai. Abiejuose romanuose paviršinė varomoji jėga yra romantiniai santykiai, bet jų šerdyje esama ir gilesnės, lėčiau besivystančios dinamikos. Aname romane tai buvo dviejų draugų, šioje knygoje – dviejų brolių santykiai. Sėsdama rašyti knygos neketinau nagrinėti brolių ryšio. Iš pradžių net nežinojau, kad Ivanas turi brolį. Galiausiai, jei taip galima sakyti, į mano galvą įžengė Peteris, ir sumanymas pakrypo kita linkme. Tiesiog aprašiau man prisistačiusius veikėjus“, – apie rašymo procesą pasakoja bestselerių autorė.
S.Rooney neatmeta galimybės, kad vienas iš romane aprašytų brolių šiek tiek primena ją pačią – Ivanas itin griežtai vertina savo socialinius gebėjimus, bet, regis, puikiai geba perprasti žmones. Daugelyje romano vietų matyti, kaip gerai jis supranta ir pajunta kitų žmonių jausmus ar motyvus, tačiau dažnai jis jaučiasi vienišas, jam sunku sklandžiai dalyvauti socialinėse sąveikose.
„Nebuvo sunku tai įsivaizduoti. Iki dvidešimt kelerių metų man pačiai socialinis gyvenimas buvo tikra mįslė. Aš veikiausiai priebėgos ieškojau knygose, o Ivanas – šachmatuose, bet nemanau, kad mes itin skirtingi. Žinoma, išskyrus tai, kad jis – jaunas vyras. Tačiau man patiko įsivaizduoti jo perspektyvą“, – ji sako.
Antrasis romano brolis – Peteris sėkmės geidžia visur – ir socialiniame gyvenime, ir darbe, ir romantiniuose santykiuose, ir net savasties pojūtyje. Šiam geismui išgaravus jis lieka tarsi be nieko ir nebemato priežasties gyventi toliau.
„Nenoriu per daug atskleisti, kuo baigiasi romanas, tik pasakysiu, kad sėkmės siekis išlieka reikšmingas iki pat paskutinės scenos. Nemanau, kad knyga šiuo atžvilgiu turėtų duoti kokią nors pamoką – nebūtinai. Tik tiek, kad sėkmės ir nesėkmės yra gyvenimo dalis, o šis romanas yra apie gyvenimą“, – interviu teigia S.Rooney ir priduria, kad rašant šią knygą jai buvę itin svarbūs keli kūriniai – Jameso Joyce’o „Ulisas“, Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“ ir Williamo Shakespeare’o „Hamletas“.
„Psichikos sveikata nuolat buvo literatūros kanone, – sako rašytoja. – Mano veikėjai palyginti sveiki, bet jų psichologinė būklė nėra pavyzdinė. Aš kuriu pagal realistinę tradiciją, taigi mano veikėjai, nors ir išgalvoti, gyvena realaus pasaulio versijoje. Jų gyvenimus reguliuoja padėtis erdvėje ir laike, taip pat konkrečios materialinės aplinkybės. Šių aplinkybių tyrinėjimas man padeda atgaivinti veikėjus knygos puslapiuose. Taigi tikra tiesa, kad jų psichikos būsena – tiek, kiek man pavyko ją perteikti, – susijusi su platesniais kultūriniais ir istoriniais pokyčiais. Visi pagrindiniai mano veikėjai augo su internetu per ekonomikos krizę ar po jos. Neabejoju, kad tai atsispindi jų psichikoje – kaip ir manojoje.“
Bestselerius vieną po kito leidžianti airių rašytoja prisipažįsta, kad knygų pardavimo rodikliai jos nedomina, – jai tiesiog patinka rašyti knygas.
„Suprantu, kaip man pasisekė, jog mano knygos leidžiamos ir aš galiu iš jų pragyventi. Tikrai žinau ir jaučiu, kokia laiminga esu, kad galiu kelerius metus rašyti vieną knygą ir niekas nesuka man galvos, kada ją užbaigsiu. Bet leidybos tarpsnis man kelia įtampą. Manau, todėl, kad viešumoje jaučiuosi nejaukiai ir baiminuosi, jog nesu labai gera savo knygų ambasadorė. Jei kartais tenka perskaityti savo duotą interviu, norisi prasmegti skradžiai žemę. Bet kai skaitau savo grožinį kūrinį, jis atlaiko šį išbandymą. Man patinka mano knygos. Tačiau nepatinka ta mano versija, kuri kas trejus ar ketverius metus pasirodo laikraščiuose ir pasakoja apie knygas. Bet jei to nedaryčiau, jausčiausi kalta, lyg būčiau išsiuntusi knygą vienui vieną į pasaulį. Tarsi būčiau niekam tikusi mama!“ – interviu Ch.Poweriui kalbėjo Dubline gyvenanti 34-erių metų S.Rooney.