Bijai vilko – neik į mišką! Arba kodėl nutinka tai, ko baiminamės?..

Tikriausiai nerasime žmogaus, kuris ko nors nebijotų. Kad ir koks stiprus bei psichologiškai tvirtas būtų, kiekvienas ko nors bijo, be to, neretai vienokia ar kitokia baimė žmones persekioja nuolat.

Vieni bijo susirgti ir numirti, kiti – prarasti pinigus, treti baiminasi, kad juos paliks mylimas žmogus.

Vieni bijo susirgti ir numirti, kiti – prarasti pinigus, treti baiminasi, kad juos paliks mylimas žmogus. Ir nors psichologai tvirtina, kad mūsų baimės negali materializuotis, nes žmonės – ne dievai, vis dėlto ieškantieji dvasinio gyvenimo paslapčių yra įsitikinę – visi stiprūs mūsų įsitikinimai materializuojasi, nes visa, taip pat ir mintys, yra ne kas kita, kaip energijos forma. O ko nors labai bijodami, mes pradedame elgtis būtent taip, kad mūsų baimė virstų realybe. Ir tai jokia mistika. Pavyzdžiui, jei bijome, kad mylimas žmogus mus paliks, neretai pradedame taip liguistai elgtis, sekti jį, kontroliuoti, kad jam nieko kito ir nelieka, kaip tik ieškoti laisvės.

TAIP PAT SKAITYKITE: Norite geresnio gyvenimo? Dėkokite ir jauskitės už viską dėkingi!

Kai bijome, mūsų kūnas labai įsitempia. Jausdamas pavojų organizmas išskiria kur kas daugiau hormonų, kurie pagreitina pulsą, padidina spaudimą, verčia greičiau susitraukinėti širdį, sukelia įtampą raumenyse, kraujagyslėse. Tai normali apsauginė organizmo reakcija, kuri žmogui yra būtina apsiginti, kai iškyla pavojus. Tačiau jei baimę jaučiame kasdien, raumenys neatsipalaiduoja, kūnas dirba nenormaliu įtampos režimu. Tokia padėtis netrunka sukelti opas, hipertoniją, silpnina nervų sistemą ir imunitetą. Taigi baimė susirgti tiesiogiai pritraukia ligą.

Baimė pritraukia kaip tik tai, ko mes bijome

Baimė susirgti pritraukia ligą, vienišumo baimė lemia vienatvę, baimė prarasti lemia praradimus. Kodėl ir kaip tai vyksta? Taip sukurtas mūsų protas. Jis visada padarys tai, ko mes baiminamės, nes ko nors bijodami kuriame savo mintyse siaubingus scenarijus, kas bloga galėtų nutikti, be to, išgyvename niūrius jausmus. Ir nors sakome, kad to nenorime, blogos mintys jau guli saugiai padėtos pasąmonėje, kuri tam tikroms aplinkybėms susiklosčius sukuria atitinkamą situaciją.

Kaip įveikti savo baimes?

Kad ir kiek sau kartotume, kad bijoti yra blogai ir nereikėtų to daryti, tai neveikia, ar ne? Neduoda jokios naudos! Tad ką daryti?

• Galvoti reikėtų ne apie baimę, o apie jos prigimtį. Šių laikų mąstytojas Valerijus Sinelnikovas teigia, kad mums reikėtų išmokti pasitikėti – pirmiausia, savimi, nes tik mes patys sukuriame savo vidinį pasaulį, tada – aplinkiniais žmonėmis ir apskritai Visata. Tik tai gali mus apsaugoti nuo bet kokių baimių.
• Stenkitės vengti bet kokio negatyvo, atsikratykite blogų minčių apie kitus žmones, geriau galvokite apie tai, kuo jie yra nuostabūs. Prisiminkite visas situacijas, kada smerkėte, kaltinote, įžeidėte kitus. Mūsų vidinė agresija pritraukia išorinę agresiją, nes išorėje nėra nieko, ko nėra mūsų viduje. Kodėl vienam žmogui pasaulis atrodo geras, o kitam – neteisingas, nors abiejų gyvenimas labai panašus? Ogi todėl, kad išorinis pasaulis yra tik mūsų pačių veidrodinis atspindys!

TAIP PAT SKAITYKITE:Tinkamas filmas padės įveikti dideles problemas

• Nesistenkite iškart atsikratyti visų baimę keliančių minčių. Juk jos susikaupė ne per vieną dieną. Tačiau kasdien stengdamiesi matyti vis daugiau pozityvių dalykų, pamažu išstumsite iš galvos neigiamus. Juk mus nuo mažens gąsdina tėvai, tada mokytojai, draugai, televizija. Viso šito negatyvumo bagažo ne taip jau lengva atsikratyti. Netgi galite sąmoningai pasigilinti į savo didžiausias baimes ir paieškoti jų šaknų. Įdomiausia, jog suprasite, kad tai, ko labiausiai bijote, patys provokuojate. Pavyzdžiui, jei bijote mirties, iš tiesų pasąmonėje nenorite gyventi. Galbūt kada nors vaikystėje jus taip išgąsdino artimo žmogaus mirtis, kad net pagalvojote, jog geriau apskritai negyventi. Didžiuliai išgyvenimai nusėda pasąmonėje ir vėliau mus veikia. Jei baiminatės vienatvės – tikriausiai nepasitikite žmonėmis ir jų šalinatės.
• Dar viena ir bene didžiausia baimių priežastis – didžiulis prisirišimas. Labai svarbu suvokti, kad mums šioje Žemėje niekas nepriklauso – nei žmonės, nei daiktai, netgi mintys. Viskas duota tik laikinai naudotis, ir viską teks vieną dieną palikti. Jei į visas šio gyvenimo gėrybes žiūrėsime kaip į priemonę, o ne į tikslą, liausimės viską savintis, ir baimės prarasti, netekti, išgaruos. O kartu su jomis neliks ir praradimų.

Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!​​​​​​