Chirurgas D.Radzevičius su žmona Jurga – 25 metus kartu: „Du išlepę žmonės suprato, kad santuoka – tai darbas“

„Išlaikyti santuoką yra labai didelis darbas. Ir šis darbas yra ne vieno, o dviejų žmonių, kitaip nieko nebus“, – užtikrintai sako Žmonės.lt kalbintas D.Radzevičius.

Tačiau neskubėkime ir pradėkime nuo pradžių – kas vyko prieš 25-erius metus, kad du žmonės, tarp tūkstančių kitų, rado vienas kitą?

„Kad, rodos, nieko neieškojau, – juokiasi Darius. – Buvau rezidentas, jau dirbau kaip gydytojas, kai operacinėje išgirdau, kad man asistuos jauna studentė. Operacinėje visi su kaukėmis, vieno dydžio specialiomis aprangomis, tad viskas, ką tu matai, – žmogaus akys. Taigi tos jos akys kažkaip man ir užkliuvo…“

Pašnekovas atvirauja, kad nors žvilgsnis ir pakerėjo, pradėjus draugauti ir vystyti santykius juose buvo visko – abu jautėsi stipriomis asmenybėmis, tad kampus „apsilaužyti“ reikėjo tiek vienam, tiek kitam.

„Buvome du išlepinti anūkai, atėję gyventi į santuoką ir tik joje supratę, kad reikės skirstytis darbus, nusibrėžti, koks bus mūsų laisvalaikis, namų taisyklės… Iššūkių buvo išties daug, bet ties jais dirbant gali judėti toliau. Juk net susipykimas yra darbas – jeigu santykiai tau svarbūs, po barnio turi analizuoti, kodėl susipykote, ką dabar daryti, kaip tai išspręsti. Tuo pačiu su žmona esame sutarę, kurių temų mudu negalime gvildenti, nes jos visada veda tik į susipykimą ir niekur daugiau“, – Žmonės.lt pasakoja jis.

Tačiau neretai girdime tokį pasakymą, kad santykiai neturėtų būti darbas, jeigu meilė tikra, tuomet viskas neva vyksta tarsi savaime. D.Radzevičius mano, kad šioje vietoje yra krislelis tiesos, nes nuoširdžios pastangos dėl santykių natūraliai pavyksta tik tuomet, kada žmogui jaučiami šilti jausmai.

„Manau, kad viskas susiję. Jeigu meilės nėra, pora kartu augins vaikus, turės bendras pareigas, tačiau kas bus atžaloms užaugus? Skyrybos? Gyventi tik tam, kad žinotum, jog paauginęs vaikus skirsiesi, mano galva, yra beprotybė. Prisiminkite, kodėl įsimylėjote būtent šį žmogų, kuris yra šalia – juk ne šiaip sau? Gal ta meilė yra, tereikia įdėti darbo? O gal iš tiesų jus sieja tik darbas, bet jausmų nebėra… Deja, būna visaip“, – svarsto D.Radzevičius.

Gal ta meilė yra, tereikia įdėti darbo?

Čia pat jis plačiau, metaforiškai iliustruoja savo mintis: „Pora turi sėdėti tame pačiame traukinyje, nes jeigu tu sėdi viename, o tavo žmona – kitame, jūs važiuojate skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis, galiausiai keliai gali ir nebesusikirsti. Noriu pasakyti, kad, mano manymu, pora turi turėti bendrų pomėgių, vienijančių dalykų, kurie teiktų džiaugsmą. Galų gale – kartu tobulėtų, nes jeigu vienas labai stipriai tobulėja, o kito traukinys vos pūškuoja, irgi pradeda vertis praraja. Žodžiu, santuoka susideda iš labai daug dalykų, daug detalių, tačiau svarbiausia – jas lipdyti kartu.“

Namai be dūmų? Nejuokaukite!

Kalbant su D.Radzevičiumi jaučiasi pagarba žmonai Jurgai, kuriai jis negaili ir komplimentų – graži, protinga, išmintinga moteris, vardija jis. Darius neabejoja, kad judviejų santykiams kokybės ir stabilumo pridėjo būtent žmonos sąmoningumas, jos psichologinės žinios, išmintingumas.

Nejaugi kadais apsišlifavę aštriausius savo kampus, sutuoktiniai per gyvenimą dabar keliauja kone valso žingsneliu? „Oi, nejuokaukite! Pykstamės mes reguliariai. Tikrai. Bet juk tai nereiškia, kad santykiai blogi. Po pykčių visada ateina palengvėjimas ir geresnis vienas kito supratimas“, – neabejoja.

Iš pradžių nesikalbi dieną, paskui, žiūrėk, jau ir savaitę gali… Vėliau, žiūrėk, jau atskirai miegi, atskirai atostogauji, atskirai gyveni… 

D.Radzevičius įsitikinęs, kad santykiuose itin pavojingas dalykas – nuoskaudų kaupimas, kai, rodos, nuryjame vieną kitą kartėlį, neišsikalbame, o po kurio laiko pamatome, kad per susikaupusias nuoskaudas šviesos jau nebesimato – viskas nusidažo juodai.

„Aš taip įsivaizduoju, kad šeimų pykčių priežastimi dažniausiai būna tiesiog smulkmenos. Jos kaupiasi, tu pyksti, pradedi nesikalbėti… Iš pradžių nesikalbi dieną, paskui, žiūrėk, jau ir savaitę gali… Dar vėliau, žiūrėk, jau atskirai miegi, atskirai atostogauji, atskirai gyveni… Tad, manau, šeimoje svarbiausia nepatekti į šitą ratą arba, patekus, neleisti jam įsisukti. Problemas reikia spręsti, o jeigu tu myli savo sutuoktinį, tai koks tikslas tą konfliktą tęsti? Žmonės leidžia šiam ratui įsisukti ir santuoka žlunga…“ – svarsto pašnekovas.

Šeima – kai kartu, o ne kas sau

Pasižiūrėjus į smagias D.Radzevičiaus socialiniame tinkle publikuojamas nuotraukas su žmona, gali pamanyti, kad sutuoktiniams laiko kartu ir romantikos išties netrūksta, tačiau Darius atvirauja, kad nuotraukose dažnu atveju nematyti dar dviejų šeimos narių – aštuonmečio sūnaus ir keturiolikmetės dukters.

Iki susilaukiant pirmagimės pora dešimt metų mėgavosi buvimu dviese, tad vaiko atsiradimas jiems, kaip ir daugeliui porų, taipogi buvo iššūkis, tačiau jų draugystę galiausiai tik dar labiau sustiprinęs.

„Atsimenu vieno profesoriaus žodžius: „Nebijok, pirmas vaikas tavo gyvenimą apverčia aukštyn kojomis, o štai antras – jį sugriauna“. Kažkuria prasme jis buvo teisus, bet tuo pačiu gyvenimas, atsiradus vaikams, įgauna kitokių spalvų. Nepamenu, kad jiems būnant mažiems būčiau galėjęs ramiai paskaityti ar prisėsti prie kompiuterio. Namai pavirsta tokiu nuolatiniu chaosu, prie kurio žmonės prisitaiko, nes tai – natūralu. Tai yra šeima“, – sako jis.

Pašnekovas pasakoja, kad labai dažnai laisvalaikį Radzevičiai leidžia visi keturiese, tačiau ir paprastomis darbo dienomis, kuomet visi skuba pasinerti į savo pareigas, šeima stengiasi rasti bendrų taškų. Vienas iš tokių – kartu pavalgyti.

„Tai yra vienas iš mūsų ritualų. Juk jeigu kartu valgome, vadinasi, ir kalbamės, tariamės įvairiais klausimais, priimame bendrus sprendimus. Kitas dalykas – savaitgalį irgi leidžiame kartu. Aš nemanau, kad vyras būtinai turėtų kažkur lėkti su draugais, o žmona – su draugėmis. Bent jau mūsų šeimos atveju – mums patinka savaitgaliais būti kartu, o ne atskirai. Toks mūsų susitarimas“, – atvirauja pašnekovas.

Daug dirbanti pora kaip vieną iš didžiausių savo bendrų hobių įvardija keliavimą: „Žinome, kad tam, jog galėtume tiek dirbti, turime ir daug ilsėtis, o vienas iš geriausių būdų kokybiškai tai padaryti – keliauti. Su dar mažais vaikais leisdavomės į gana rimtas keliones – ne tik po kurortus, bet ir po didelius miestus, kalnus, parodas, koncertus... Vaikai dabar patys klausinėja, kada eisime į kokią nors parodą, nes jie tai darė nuo mažens.“

Pašnekovas vardija toliau – sutuoktiniai dievina įdomų ir skanų maistą, tad iki pandemijos nevengdavo pasilepinti restoranuose, išbandyti naujų vietų.

Mums patinka savaitgaliais būti kartu, o ne atskirai. Toks mūsų susitarimas.

„Mums taip pat patinka sportas. Žmona seniau klausdavo, ko tu ten vis bėgioji prie tos upės, o paskui ir pati įsitraukė. Tiesa, dabar mes daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais. Mano asmeniniame hobyje – fotografavime – žmona irgi atsirado: ne tik būna fotografuojama, bet ir pati bando“, – džiaugiasi D.Radzevičius.

Taigi kaip bene svarbiausią savo santuokos sėkmės paslaptį jis įvardija bendrumų, o ne skirtumų ieškojimą.

„Žinoma, tie bendrumai skirtingose porose gali atrodyti visiškai priešingi – vieniems būtinai reikia leisti laisvalaikį atskirai ir šis požiūris būtent ir bus jų bendrumas, kitiems patinka eiti į svingerių vakarėlius, treti puikiai sutaria, nes abu nenori tobulėti, o tik žiūrėti televizorių ant sofos... Na, ir valio, jeigu poroje abiems partneriams toks santykių modelis tinka.

Būti bendrystėje – tokioje, kokioje jums atrodo reikalinga ir priimtina – mano akimis, yra pagrindas. O jei dar pridėsite truputį meilės...“ – šypteli D.Radzevičius.