Į „Norfos“ parduotuves atkeliauja kas antras Lietuvoje paskerstos šviežios kiaulienos kilogramas, – tvirtina šio prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis. Tiesa, priduria verslininkas, prekybos tinklas pirkėjus džiugina ne tik šviežia mėsa – aktyviai plėtojama ir mėsos produktų gamyba. Pastarųjų kiekis, pašnekovo teigimu, šiuo metu siekia apie 700 tonų per mėnesį.
20 tūkstančių – vidutiniškai tiek kiaulių per mėnesį paskerdžia „Norfa“, o kartą šis skaičius siekė ir 21 tūkstantį. Prekybos tinklo vadovas D.Dundulis džiaugiasi mušantis šalies rekordus ir sako, jog kone pusė visos Lietuvoje paskerstos kiaulienos atsiduria būtent „Norfos“ parduotuvėse.
„Įvertinus tai, kiek kiaulių paskerdžiama visoje Lietuvoje ir kiek „Norfoje“, ir įvertinus tai, kad apie 30 proc. kitų skerdėjų kiaulienos yra perkeliama į gamybą, galime sakyti, kad „Norfoje“ yra parduodamas kas antras kilogramas Lietuvoje paskerstos kiaulienos“, – 15min tvirtina verslininkas.
Kaip šviežia mėsa į parduotuves patenka apie 90 proc. „Norfos“ paskerdžiamos kiaulienos.
Jeigu paskersta kiauliena neatitinka šviežios mėsos pardavimo standartų, tarkime, yra per mažas kiaulių raumeningumas, ji atiduodama įvairiems gaminiams ruošti. Pastarųjų asortimentas nuolat plečiamas ir šiuo metu siekia apie 200 rūšių. Iš viso per mėnesį jų dabar pagaminama beveik 700 tonų.
Pasak D.Dundulio, koreguojant pasiūlą, atidžiai žiūrima, kaip produktus įvertina patys pirkėjai.
„Kasmet apie 10–20 proc. asortimento yra pakeičiama, jis paauga 3–5 proc.“, – teigia jis. Tinklo „Norfa“ vadovas patikina, kad mažinti mėsos gamybos mastų tikrai neplanuojama.
„Kartais pagalvojame, ar ne laikas statyti atskirą skerdyklą – mėsos išpjaustymui palikti dabartinę, o mėsos perdirbimui, visiems gaminiams statyti atskirą pastatą, nes, atvirai pasakius, kiekis, kokį paruošiame tose patalpose, yra tikrai labai didelis“, – tvirtina pašnekovas.
Naujas technologijas nuolat sekantis verslininkas deda visas pastangas, jog mėsos gamybą modernizuotų. Pavyzdžiui, neseniai skerdykloje pastatyta galinga dėžių plovimo mašina, dėl ko atkris daug rankų darbo.
„Planuojame statyti pakavimo liniją, kur bus automatinis pjaustymas ir pakavimas. Manau, kad kitiems metams bus“, – priduria D.Dundulis.
Kalbėdamas apie kiaulienos pramonę Lietuvoje apskritai, verslininkas apgailestauja, jog mūsų šalyje atvežtinės mėsos, tarkime, iš Lenkijos, yra išties „labai daug“.
„Mes neužauginame tiek kiaulių. Pagal anksčiau skelbtus duomenis, kiaulienos užsiauginame tik 50 proc., kiek mes patys suvartojame. Čia kalbu ir apie gaminius, ne tik šviežią mėsą“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, kodėl taip yra, jis įvardija kelis dalykus. Tai esą lemia tiek mažesnė atvežtinės mėsos kaina, tiek nepakankamai išvystytos gamybos technologijos mūsų šalyje. „Nėra Lietuvoje gamyklų, kurios išpjaustytų pagal mėsos rūšis gyvūną“, – sako jis.
O į pjaustymo įrenginius, anot verslininko, neinvestuojama todėl, kad tiesiog nėra žaliavos – kiaulių. Jų užauginti daugiau, anot D.Dundulio, neleidžia pernelyg griežti reikalavimai, kurių ūkininkai tiesiog nepajėgia įgyvendinti.
„Mūsų valstybės reguliavimas yra toks, kad naujų fermų pastatyti neįmanoma. Yra keliami per aukšti reikalavimai. Jeigu ta kartelė nebus nuleista, jų neatsiras“, – pabrėžia D.Dundulis.
Verslininko nuomone, tai nėra geras reiškinys – mes turėtume bent sau užsiauginti maisto, kuriam turime tinkamas klimatines sąlygas.
