Darbo pokalbis virto tardymu: „influencerės“ I.Gutauskės klausė, kada ir kiek vaikų ji planuoja
Darbo paieškos ir darbo pokalbiai – procesai, ne visiems keliantys džiugias emocijas. O nuomonės formuotojai Indrei Gutauskei darbo pokalbis ypač apkarto. „Tai – ne pokalbis, o tardymas, kuris įsiminė visam gyvenimui“, – sako ji. Darbdavys merginą pasitiko su nesibaigiančiu klausimų sąrašu – klausė ir kuo dirba tėvai, kiek vaikų ji planuoja turėti. Ar tokie darbo pokalbio klausimai etiški, įvertino specialistas.
„Nemalonus darbo pokalbis, veikiau tardymas, kuris atmintyje įstrigo visam gyvenimui“, – taip apkartusią darbo paieškos patirtį prisimena klaipėdietė Indrė Gutauskė.
Su portalu 15min bendravusi nuomonės formuotoja ir marketingo specialistė pabrėžia, kad prieš pasidalinant šia darbo pokalbio istorija, labai svarbu paminėti, jog įsidarbinti ji bandė į paprasčiausią kelionių agentūros įmonę.
„Tai nebuvo kariuomenė, policija ar kokia kita nuodugnaus išklausinėjimo reikalaujanti įmonė“, – sako pašnekovė.
Nepaisant to, į darbo pokalbį atėjusi mergina buvo užversta pačiais asmeniškiausiais klausimais. Darbdaviai Indrės pradėjo smulkiai klausinėti, kur tiksliai dirba jos tėvai, kur studijavo jos brolis ar kokiame mieste jis yra dabar.
Apgaulingas pirmasis įspūdis
Darbo pokalbis dėl galimybės įsidarbinti į turizmo agentūros įmonę buvo numatytas dviem etapais. Indrė pasakoja, kad pirmasis pokalbis vyko nuotoliniu būdu. Jame dalyvavo Vilniaus bei Klaipėdos filialo atstovės. Pasak pašnekovės, jos buvo labai malonios, aiškiai išdėstė darbo specifiką ir uždavė keletą klausimų.
„Po šio pokalbio, nepraėjus nė pusvalandžiui, sulaukiau skambučio, kurio metu mane pakvietė į antrą darbo pokalbį. Tuomet prasidėjo linksmybės“, – tęsia I.Gutauskė.
Antrasis pokalbis vėlgi vyko nuotoliu. Šįkart Indrę nustebino, kad į jį buvo pakviesti dar du žmonės. Iš viso antrame pokalbyje dalyvavo penki asmenys: dvi anksčiau minėtos atstovės, taip pat įmonės įkūrėjas, generalinis direktorius bei ji pati.
„Tiesą pasakius, pokalbio metu nelabai ir supratau, kodėl mes buvome penkiese, nes visas 40 minučių mane tardė tik įmonės įkūrėjas“, – pasakoja mergina.
Indrė priduria, kad žodį „tardė“ naudoja ne be reikalo – kitokį atitikmenį šiam pokalbiui būtų sunkoka rasti.
Ribas peržengiantys klausimai
Antrojo darbo pokalbio metu I.Gutauskė sulaukė prašymų papasakoti tiek apie šeimą, kurioje užaugo, tiek apie jos pačios sukurtą. Vėliau įmonės direktorius domėjosi, kur dirba jos tėvai, prašydamas nurodyti tikslias įmones. Indrės klausė ir ar ji turi brolių, seserų. O sužinojęs, kad turi brolį, domėjosi jo amžiumi, studijų kryptimi bei kokiame mieste jis šiuo metu gyvena.
Negana to, mergina kamantinėta, kodėl ji nedirba pagal įgytą grožio terapijos specialybę, dėl kokių priežasčių savo ateities nesieja su masažais ir grožio procedūromis. Indrei atsakius, kad ši sritis netapo jos aistra ir įvardinus su nugara susijusias problemas, įmonės direktorius prašė patikslinti, kokios tai problemos konkrečiai, kaip ji sportavo.
Pokalbio metu direktorius taip pat domėjosi, kada bei kiek vaikų kandidatė nori turėti, klausta kiekvieno darbo užmokesčio. Galiausiai Indrė buvo paprašyta pora minučių angliškai papasakoti apie savo paskutinę kelionę.
Nutraukti pokalbį nedrįso
Su nemalonia darbo pokalbio patirtimi susidūrusi mergina svarsto, kad atsidūrę jos vietoje, daugelis jau po pirmo klausimo būtų iškart atsisakę šios pozicijos ir pokalbį nutraukę.
Visgi Indrė nenorėjo parodyti nepagarbos kitiems trims pokalbyje dalyvavusiems žmonėms. Išsakyti nuomonės apie netaktiškus klausimus garsiai ji neišdrįso. Visgi savo nepasitenkinimą I.Gutauskė bandė išreikšti kitu būdu.
„Kaskart po užduoto klausimo padarydavau trumpą pauzę, atsakinėjau glaustai. Maniau, tai aiškiai parodo, kad šie klausimai man skamba neetiškai“, – tikina pašnekovė.
Po minėto pokalbio praėjus dienai, Indrė dar kartą sulaukė skambučio iš įmonės. Šįkart – su kvietimu prisijungti į jų komandą. Visgi pasiūlymo atsisakė.
„Pasakiau, kad neradau sąsajos tarp klausimų apie mano brolio amžių ir manęs, kaip darbuotojos. Mano akimis interviu buvo neetiškas, klausimai netaktiški ir, deja, mums – ne pakeliui“, – paaiškina I.Gutauskė.
Profesiniame socialiniame tinkle „Linkedin“ Indrė dalijosi, kad iš įmonės paskambinusi moteris ją visiškai suprato, bandė nuraminti ir paprašė dar kartą apsvarstyti darbo pasiūlymą.
„Darbe man svarbiausia ne pinigai, o atmosfera, kolektyvas bei noras kartu nuversti kalnus. Ko, deja, savo ateities vizijose su tokiu įmonės įkūrėju nemačiau“, – rašė Indrė.
Istorija dalindamasi su 15min, pašnekovė priduria, kad sukrėsta pokalbio eigos, tą pačia dieną ja pasidalino ir su artimaisiais. Šie negalėjo patikėti, kad gali būti tokių pokalbių: „Manau, šia tema tikrai reikia garsiai kalbėti!“
Specialistas: „Neprofesionalus direktoriaus elgesys kainavo jam potencialią darbuotoją“
Portalui15min dėl aptartos situacijos susisiekus su darbo portalo cvbankas.lt vadovu Tomu Toleikiu, jis sutiko pasidalyti savo, kaip specialisto, nuomone.
„Dalis minėtų klausimų yra tikrai neetiški – planuojamas vaikų skaičius ir praeities uždarbiai yra asmeniškos temos. Tokių dalykų nederėtų klausinėti darbo pokalbio metu. Kita dalis klausimų – tiesiog keisti darbo pokalbiui ir nelabai aišku, ką norima jais išsiaiškinti ar pasiekti.
Visos šios situacijos rezultatas labai gerai iliustruoja pasikeitusią situaciją darbo rinkoje. Šiais laikais darbo pokalbio metu renkasi ne tik darbdavys - savo vertinimą pasidaro ir darbo ieškantysis. Šiuo atveju matome, kad neprofesionalus direktoriaus elgesys kainavo jam potencialią darbuotoją. Šiandieninėje darbo rinkoje tai yra reikšmingas praradimas.
Toks darbo pokalbio tonas atspindi ir bendravimo stilių pačioje įmonėje. Todėl tam tikrai prasme visai gerai pamatyti tai iškart, o ne įsidarbinus“, – teigė T.Toleikis.
Komentuodamas istoriją, vadovas pasidalijo, ir kaip derėtų elgtis atsidūrus panašioje padėtyje: „Labai gerai, kad kandidatė pasidalino šia situacija, nes tai gali būti didelė pagalba kitiems. Šiuo atveju kandidatė galbūt šiek tiek buvo išmušta iš vėžių, ir tai yra suprantama.
Tačiau tokioje situacijoje reikėtų išsakyti savo abejones, paklausti, kodėl šis klausimas yra aktualus darbdaviui. Pasakyti, kad nenori atsakyti į tam tikrą klausimą, nes jis yra asmeniškas.“