Dietologė Jūratė Dobrovolskienė: „Labai gaila, kad dabar madinga moters-degtuko figūra“
Pasaulyje egzistuoja kelios temos, kurias būtų galima priskirti prie neišsenkančiųjų. Viena jų – kaip atsikratyti „prikibusio“ pilvuko. Kol internete galima susirasti tūkstantį ir vieną patarimą, kaip „greitai numesti svorį“, o knygynų lentynos lūžta nuo „valgau ir lieknėju“ pobūdžio skaitalų, gydytojai, žinomos moterys ir dietologai ragina neskubėti vaikytis lieknumo. Kodėl? Nes tai – mada, o mados turi tendenciją praeiti.
Portalas Žmonės.lt pasiteiravo verslininkės Kristinos Ivanovos, dietologės Jūratės Dobrovolskienės ir gydytojos Jelenos Tulčinos: ar būtina mesti svorį, kad gerai jaustumeisi? Be to, kaip tai padaryti kuo sveikiau ir efektyviau?
K.Ivanova: „Sportas ir sveikas maistas – neatsiejami kokybiško gyvenimo komponentai“
Apie verslininkės ir grupės „Yva“ narės Kristinos Ivanovos svorį buvo kuriami mitai ir legendos. Žiniasklaida ūžė, kad moteris ėmėsi badavimo strategijos, idant numestų nereikalingus kilogramus. Žinoma, K.Ivanova iš karto šiuos gandus paneigė ir papasakojo savo sėkmės istoriją, kuri nebuvo apraizgyta nei dietomis, nei badavimu. Mat besimokydama pagal Visuomenės sveikatos studijų programą, ji tiesiog efektyviai panaudojo gautas žinias.
„Aš specialiai nesilaikiau jokių dietų. Pradėjusi studijuoti visuomenės sveikatą, supratau, kad paskaitose gaunu daug man pačiai naudingos informacijos, aš susivokiau, kas yra sveikas gyvenimas, kaip susireguliuoti mitybą, derinti ją su sportu. Tai yra neatsiejami kokybiško gyvenimo komponentai“, – sakė žinoma moteris.
Ji patikino, kad priprasti prie sveikos gyvensenos ir maisto derinimo tikrai užtrunka ne porą mėnesių, bet gerus metus. Derinant tai su sportu, jos manymu, galima pasiekti tikrai puikių rezultatų.
„Sveikas gyvenimo būdas, tai ne tik sveika mityba, bet ir poilsis, tinkamas fizinis aktyvumas. Tai padeda palaikyti tobulą kūno formą ir pakelia nuotaiką. Trumpiau tariant, gyvendamas sveikai gauni visą kompleksą įvairiausių naudingų dalykų. Kai įpranti sveikai maitintis, tai jau tampa norma“, – tikino Kristina.
Verslininkė patikino, kad dabar ji pati aktyviai sportuoja: nuo važinėjimo riedučiais iki bokso treniruočių su asmeniniu treneriu.
Dietologė J.Dobrovolskienė: „Dabar madinga moters-pagaliuko išvaizda“
Pacientus svorio ir antsvorio klausimais konsultuojanti dietologė Jūratė Dobrovolskienė patikino, kad kalbant apie lieknėjimą būtina akcentuoti kelis dalykus: kultūrą, madą, sveikatą ir saiką, kurį visi tiesiog vadina dieta.
„Saikingumas yra viena iš žmogaus elgesio formų. Reikia akcentuoti, kad saiko turėjimas jokiu būdu nėra dieta, o tam tikras žinių apie maisto produktus ir jų sudėtį bei sveikatinančias savybes susisteminimas. Beveik visi produktai yra vartojami, tačiau reikia atsirinkti jų kiekius ir porcijas“, – patikino dietologė.
Ji piktinosi, kad vis labiau populiarėja knygos, siūlančios panacėjas, kaip greitai atsikratyti nepageidaujamo antsvorio, tačiau niekas nesusimąsto apie gresiančią žalą sveikatai. Mat viskas, ką tokios knygos siūlo, – iliuzija.
Viską reiktų suvesti ne į pagalio, kolbos ar gitaros įvaizdį, bet į sveikatos supratimą – nutukimas yra ne grožio klausimas, o netinkamos mitybos simptomas.
„Populiarios knygos apie vienokias ar kitokias dietas yra žalingos, o ne veiksmingos. Vadinamosios dietos – tokios kaip Kremliaus ar Atkinsono – išties nepadeda, o tiesiog suteikia ramybę ir iliuziją. Jos yra tarsi psichologinis opiumas. Siūlomos išeitys paprastai yra pagrįstos badavimu arba mažu kalorijų kiekio vartojimu. Tai duoda gerą efektą ir svoris krenta, tačiau ilgainiui taip gyvenant viskas atsiliepia kepenų ir inkstų veiklai. Dietos tėra sumažintas kalorijų vartojimas, o sveikai laikantis maitinimosi režimo kalorijų kiekis subalansuojamas. Toks ir skirtumas“, – portalui Žmonės.lt pasakojo dietologė.
J.Dobrovolskienė tvirtino, kad keičiantis laikmečiui, kito ir moters figūros normos suvokimas. Apvalainas kūno linijas pakeitė išsišovę kaulai ir liesumas.
„Moters svoris yra mūsų kultūros sudedamoji dalis. Vienose kultūrose svoris, šlaunis ir pilvas ar labai dideli sėdmenys yra norma ir gražumas, o kitose kultūrose jis yra suvokiamas kaip apkūnumas. Šiandienė mūsų kultūra implikuoja moters-degtuko išvaizdą be išreikštų biologinių moteriškų linijų. Šis veiksnys gali keistis. Žinoma, tai labai liūdna, nes tai turi įtakos tam tikrų ligų atsiradimui. Greitas svorio metimas nieku gyvu nėra sveikas, tai tiesiog būtent šios kultūros, pagaliuko formos moters figūrai išlaikyti skirta priemonė“, – mintis dėstė ji.
J.Dobrovolskienė patvirtino, kad norint laikytis dietos, pirmiausiai reikia atsižvelgti į sveikatą, o tik vėliau į kūno svorio ir proporcijų mados tendencijas. „Tiesą pasakius, viską reiktų suvesti ne į pagalio, kolbos ar gitaros įvaizdį, bet būtent į sveikatos supratimą – nutukimas yra ne grožio klausimas, o netinkamos mitybos padarinys, simptomas“, – tvirtino ji.
Galiausiai, kiekvienai kirba klausimas – tai ką gi, po šimts daryti, kad tas nemalonus ir akis badantis pilvukas, apvalios šlaunys ar papūsti žandai „nukristu“ visiškai sveikai. Jūratės atsakymas paprastas – sveikos mitybos piramidė.
„Jeigu žmogus sugebėtų išgirsti, ką dietologai kalba, jis jau seniai būtų išsistudijavęs sveikos mitybos piramidę. Tai yra ne mano išpaišyta ar ne kieno nors sugalvota. Ši piramidė – didelių ir ilgų medicinos tyrinėjimų rezultatas, pateiktas žmogui suprantama kalba. Joje pagal sveikatinančias savybes išdėlioti maisto produktai. Jei į tai bent kas nors įsigilintų, visi būtų sveiki ir liekni“, – pasakojo ji.
Gydytoja J.Tulčina: „Žmogus turi suprasti, kad jo skrandžio talpa – 350 ml“
Gydytoja Jelena Tulčina sveikos gyvensenos patarimus žarstė ne vienoje televizijos laidoje. Ji nuolatos pabrėždavo, kad kokybiško gyvenimo šaltis – turtinga ir nuolat kontroliuojama mityba. Mat tokiu būdu žmonės atsikrato ne tik nepageidaujamo svorio, bet ir kamuojančių ligų.
„Jei ima augti papildomi kilogramai, vadinasi, žmogus išnaudoja mažiau energijos, nei suvalgo maisto. Be abejo, reikia suvokti, kad kuo anksčiau imsi tai kontroliuoti, tuo sveikiau gyvensi ateityje. Be to, kuo toliau, tuo sunkiau bus susitvarkyti su antsvoriu. Kada žmogus valgo daugiau arba renkasi maistą, kuris netinka organizmui, jis automatiškai priauga svorio. O ir visko valgyti negalima, juk žmogaus kūnas – ne šiukšliadėžė“, – tikino gydytoja.
Netinkamas maistas tai ne tik „baltąja mirtimi“ jau seniai pakrikštytas cukrus ir jo produktai, bet ir tas maistas, kuriam konkretus individas gali būti alergiškas.
„Žmonės kartais valgo mažai, tačiau tuos produktus, kurie kenkia imuninei sistemai. Tokie maisto produktai naikina baltąsias kraujo ląsteles – lipidus. Jie išskiria nuodingas rūgštis, kurios teršia kraują ir sukelia kraujo uždegimą. Tas kraujas sulaiko vandenį su toksinu, kuris kaupiasi ir žmogus pradeda tinti, brinkti ir storėti“, – paaiškino J.Tulčina.
Tiesa, visos moterys, norinčios atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų, gali tai be vargo padaryti. Anot J.Tulčinos, suderinus mitybą svoris kris net nesportuojant.
Visko valgyti negalima, juk žmogaus kūnas – ne šiukšliadėžė.
„Jei moterį kamuoja ne antsvoris, o tiesiog 2–5 nereikalingi kilogramai, ji juos gana lengvai gali numesti pasirinkusi tinkamą mitybą. Svarbu pasirinkti tinkamus produktus. Žinoma, yra tokių žmonių, kurie sveria normaliai, bet vis tiek nori atsikratyti papildomų kilogramų. Tai jau yra liga“, – pabrėžė ji.
Vis tik, pradedant mesti svorį, anot gydytojos, reikia atsiminti auksinę taisyklę – nepersivalgyti. O tai reiškia, kad žmogaus skrandis nėra guminis ir turi labai aiškius talpos standartus.
„Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad jo skrandžio talpa – 350 ml. Maisto kiekis vienam kartui neturi jos viršyti. Iš šio kiekio gyvulinio baltymo neturi būti daugiau nei 150 gr. Toks yra tas kiekis, kuris nesukels cholesterolio padidėjimo ir nerūgštins kraujo. Negalima maišyti angliavandenių ir baltymų, nes jie kartu sunkiai virškinami. Miltinių patiekalų, pieno produktų, kiaušinių ir rūkytų gaminių iš viso negalima daug valgyti. O apie cukraus naudą nė kalbos nėra – žmogui jis nereikalingas“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Jelena.