Dima Šavrovas-Sasha Song: „Prieš koncertą visada pasimeldžiu“

Kam sako TAIP

• Londonui ir Vilniui. Londonas – mano mylimiausias miestas. Tikriausiai todėl, kad jame prabėgo dešimt labai gražių mano gyvenimo metų. Londone baigiau mokyklą ir kolegiją, tad šiame mieste turiu daug draugų. Kiekvienąkart jame lankydamasis jaučiuosi kaip namie. Man labai patinka ir šio didmiesčio architektūra, žmonių šurmulys. Mėgstu ir Sankt Peterburgą. Lietuvos mėgstamiausias miestas – Vilnius. Dabar, kai persikėliau gyventi į centrą ir pro langus matau Gedimino pilį, Operos ir baleto teatrą, dar labiau myliu šį miestą. Iš Baltijos šalių miestų Vilnius man gražiausias. Bene labiausiai pavergia jaukus senamiestis. Iš užsienio atvažiavę pasisvečiuoti mano draugai labai stebisi ir nuoširdžiai sako neįsivaizdavę, kad miestas, kuriame gyvenu, – tokio nenusakomo grožio.

Pastebėjau, kad pasauliui labai stinga informacijos apie Lietuvą. Kai užsieniečiai pas mus atvažiuoja, nustemba pamatę, kaip čia gražu.

Maldai prieš koncertus. Pasimelsti prieš koncertą buvau įpratęs ir su grupės nariais, su kuriais anksčiau muzikuodavome, ir dabar vienas. Esu tikintis žmogus. Tikiu Dievą – kažkokia aukštesne jėga. Kai nueinu į bažnyčią, nesimeldžiu ikonoms ar kryžiams – atsistoju bažnyčios viduryje ir nuoširdžiai, savais žodžiais meldžiuosi Dievui. Pastebėjau, kad daugelis skaito Bibliją, bet nesusimąsto, kam ir kodėl iš tikrųjų meldžiasi. Tiesa, kurį laiką buvau ir Jehovos liudytojas. Nors daugeliui atrodo, kad šiuo keliu einantys žmonės priklauso sektai, taip nėra. Manau, kad kelių Dievo link yra daug ir mums rinktis, kuriuo eiti.

• Retro stiliui. Manęs daug kas neįsivaizduoja be skrybėlės. Šį aksesuarą išties labai mėgstu, tačiau pastaruoju metu pakeičiau įvaizdį – turiu vešlių plaukų šukuoseną, tad skrybėlę nešioju rečiau (šypsosi). Bet jos neatsisakysiu. Man labai patinka retro stilius. Matyt, todėl, kad esu džiazo gerbėjas. Man gražu patrumpintos kelnės, švarkai, languoti marškiniai... Mėgstu ir ekstravaganciją. Mano mėgstamiausias dizaineris – Johnas Galliano. Drabužius renkuosi pačiose įvairiausiose parduotuvėse. Dažniausiai perku puošnius kasdienius „Smart Casual“ stiliaus drabužius.
• Geranoriškumui. Manau, kad ši savybė – mano silpnybė. Galbūt ją paveldėjau iš senelių, mamos, kurie labai geranoriški. Tiesa, kartais mano geranoriškumas atsisuka prieš mane. Tačiau laikui bėgant išmokau atskirti žmones, kurie nori manimi pasinaudoti. Jau moku save apsaugoti. Visgi gerų žmonių yra kur kas daugiau nei pikta linkinčių ar kitais besinaudojančių.

Kam sako NE

• Vairavimui. Taip jau nutiko, kad nevairuoju. Kai gyvenau Londone, nebuvo būtinybės laikyti teisių. Kai atvykau į Vilnių ir pradėjau dirbti, mane nuolatos vežiodavo prodiuseriai, tad irgi nebuvo poreikio mokytis vairuoti. Tiesa, kažkada draugai net padovanojo pinigų vairavimo kursams, tačiau pinigai išleisti, o vairuotojo pažymėjimo vis dar neturiu (juokiasi). Matyt, buvo ne laikas. Bet dabar, kai pradėjau daug važinėti taksi, jau galvoju, kad gal ir gerai būtų vairuoti pačiam. Visgi gyvenant Vilniaus centre būtinybės irgi dar nėra. Kai matysiu, kad neišsiverčiu be mašinos, teks pradėti lankyti vairavimo kursus.
• Vakarėliams. Anksčiau buvau gana dažnas svečias juose. Dabar nejaučiu vakarėliams didelio poreikio, O ir draugų ratas pasikeitė. Dabar dažniau su bičiuliais renkamės pas ką nors namuose ir smagiai leidžiame laiką, bendraujame.

• Alkoholiui. Griežtą „ne“ jam tariau prieš pusantrų metų. Ne šiaip sau. Šiandien jau galiu drąsiai apie tai kalbėti. Turėjau priklausomybę nuo alkoholio. Gydytoja po kraujo tyrimo pasakė, kad gali prasidėti kepenų cirozė. Kai reikėjo rinktis tarp mirties ir gyvybės, pasirinkau pastarąją. Pereinamasis laikotarpis buvo išties sunkus. Šiandien jau savimi pasitikiu ir didžiuojuosi atsikratęs priklausomybės.
• Siauram mąstymui. Kadangi ilgą laiką gyvenau kosmopolitiškame Londone, Lietuvoje pasigendu platesnio žmonių mąstymo, tolerancijos. Didžiulį kontrastą pajutau vos persikėlęs į Lietuvą. Londone žmonės laisvesni, kultūringesni. Žinoma, visokių yra ir Lietuvoje. Pastebėjau, kad pasauliui labai stinga informacijos apie Lietuvą. Kai užsieniečiai pas mus atvažiuoja, nustemba pamatę, kaip čia gražu. Reikia visiems kuo plačiau skleisti žinią apie Lietuvą, kad apie mus sužinotų visas pasaulis. Ne paslaptis, kad patys nesididžiuojame savo šaknimis, šalimi, kultūra. Tikrai galima gyventi ir pragyventi Lietuvoje, reikia tik stengtis. Pats irgi užsiimu papildomomis veiklomis, dėstau vokalą, kuriu dainas ir kitiems atlikėjams. Reikia mylėti savo darbą, norėti dirbti ir netingėti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Katažina Zvonkuvienė:„Mano gyvenimas dabar – tobulas“