Diskusija, besitęsianti šimtmečius: kokia buvo Egipto piramidžių paskirtis?

„Man jos atrodo kaip medžiagos patvarumo simbolis, kaip masės atsparumas laiko ir jėgos veikimui. Jos nei gražios, nei negražios, neabejotinai didingos, bet ne žavinčios. Jos verčia žmogų medituoti apie jo didybę ir drauge menkumą... Didybę – nes tai didis žmogaus padaras. Menkumą – nes piramidė stovi jau kelius tūkstančius metų ir dar kažin kiek stovės, o jos autorių dulkėles seniai vėjai išnešiojo, žemės elementai sugėrė...“

Tai citata iš geografo profesoriaus Kazio Pakšto knygos „Aplink Afriką“ (1936 m.). Panašiai turbūt pagalvoja kiekvienas, atsidūręs Gizos slėnyje. Nors dažniausiai ten atsiduria žmonės, kuriems piramidė su sfinksu neleidžia ramiai miegoti, kurie tikisi rasti atsakymus į klausimus: kam skirtas tas statinys, kokiu tikslu buvo įdėta tiek pastangų? 

Dvi stovyklos

Piramidžių tyrinėtojus galima dalyti į dvi stovyklas. Viena jų – egiptologai: žmonės, kuriems piramidžių paslaptys turėtų rūpėti labiausiai. Bet jie jaučiasi šioje istorijoje padėję tašką: gidai porina būtent jų pasaką apie tironą faraoną, norėjusį prašmatnios kapavietės, ir darbščią Egipto liaudį.

Kitoje stovykloje – mišri publika, pradedant įvairių sričių mokslininkais, baigiant pavieniais bepročiais. Jų neįtikina egiptologų gražbyliavimas, kad su piramidėmis – viskas aišku, o kas neaišku – sutapimai, atsitiktinumai, haliucinacijos. Nes tų „atsitiktinumų“ susikaupė tiek, kad belieka pacituoti architektą Jeaną Pierre’ą Martiną: „Arba tiki Dievą ir ateivius, arba esi praktiškas žmogus ir tada tiesiog stebiesi: kaip jie tai padarė?“ 

Kol kas praktiškas protas nugali, tad piramidė apkibusi galybe klaustukų. Per keletą tūkstančių metų nerasta nė vieno paaiškinimo, kuris visus tenkintų ar bent nesulauktų aršių prieštaravimų.

Tyrinėtojai neturi, į ką atsispirti, nes tiksliai nežinomi net elementarūs dalykai. Pavyzdžiui, nėra jokio šaltinio, kuris nurodytų, kada valdė Cheopsas, o jei tos datos ir skelbiamos (2589–2566 m. pr. Kr.), tai jos kabinamos prie piramidės statymo metų. Ji pati kaip fizinis daiktas irgi neaiški: piramidės tyrimai nuotolinio valdymo zondais rodo, kad joje gali būti dar daug įslaptintų patalpų. Įtartina ir tai, kad egiptiečiai, skrupulingai fiksavę visus savo pasiekimus, nė vienu hieroglifu neužsiminė apie piramidę.  

Egiptologų kalbos apie ją kaip laidojimo patalpą remiasi tik graikų istoriko Herodoto raštais (lietuviškas vertimas – „Istorija“, 1988 m.); jokių šios prielaidos patvirtinimų nėra. Piramidės kamerose mumijų nebuvo (nė vienoje iš Gizos piramidžių), kaip kad nebuvo jokio gedulingo dekoro, jokių kartušų, hieroglifų. Be to, Karališkojoje kameroje yra dvi ventiliacijos angos, kurių nebūtų reikėję, jei ta patalpa būtų buvusi kapavietė. Nerasta ir turtų, su kuriais faraonai keliaudavo į pomirtinį gyvenimą.

Nors, paskaičius Herodotą, kyla įtarimas, kad didysis Cheopsas buvo vargingesnis už bažnyčios pelę: „Jis pasidarė toks niekšas, kad, stokodamas pinigų, atidavė savo dukrą į viešuosius namus ir įsakė uždirbti pinigų (…). Duktė paliepimą įvykdė, bet ir pati sugalvojo pasistatydinti paminklą, todėl kiekvieno lankytojo prašė jai paaukoti po vieną akmenį. Iš tų akmenų pastatyta vidurinė iš trijų piramidžių, stovinti priešais didžiąją.“ Įdomu, kiek klientų aptarnavo ta mitri mergina?

Įspūdingas greitis

Ne kas kitas, o Herodotas paskelbė, kad piramidė buvo statoma 20 metų. Jei manysime, kad ji – tik kapavietė, savaime suprantama, kad mauzoliejus turėjo būti baigtas, iki numirštant jo savininkui. O jei būtų paminėtas bent dukart didesnis skaičius, žlugtų teorija apie laidojimą ir kiltų nepatogus klausimas: tai ką tas Cheopsas statė?

Herodoto gerbėjai pateko į pačių paspęstus spąstus: jų noras įrodyti, kad jokios mistikos nėra, kaip tik ir įžiebė didžiausias diskusijas, nes sukrauti tokią piramidę per 20 metų – nerealu.

Herodoto gerbėjai pateko į pačių paspęstus spąstus: jų noras įrodyti, kad jokios mistikos nėra, kaip tik ir įžiebė didžiausias diskusijas, nes sukrauti tokią piramidę per 20 metų – nerealu. Perpus mažesnė Saulės piramidė Meksikoje atsirado per 150 metų; kažin ar dėl to, kad meksikiečiai – tinginiai, o egiptiečiai – supermenai...

TAIP PAT SKAITYKITE: Tapofobija: baimė būti palaidotam gyvam, virtusi masine psichoze

Ne kartą buvo skaičiuota, kokiu greičiu turėjo dirbti Cheopso pavaldiniai, kad baigtų piramidę per 20 metų. Rezultatai gniaužia kvapą. Net jei statytojai dirbdavo po 12 valandų per dieną be laisvadienių, vienam akmeniui jie sugaišdavo vos dvi minutes: per tiek laiko jis turėdavo būti išluptas iš uolos, apdorotas, atgabentas, pakeltas, pritaikytas prie kitų netaisyklingos formos luitų, sulipdytas cementu. Žinoma, tas operacijas darė ne vienas egiptietis, o tūkstančiai, bet žmogus yra žmogus: vis dėlto, į statinį sudėta 2 300 000 akmens blokų ir kiekvienas jų sveria kaip mašina. Be to, skaičiai atspindi tik dalį darbo.

Prieš statant Cheopso piramidę reikėjo išlyginti pakilimą, supilti pylimus ar suręsti rampas (kuriais neva buvo ritinami akmenys), pastatyti darbininkų miestelį ir pan. 90 m ilgio piramidės koridorius ir labirintai patys savaime neatsirado, jie buvo iškalti akmens masėje. Galiausiai, kažkas juk turėjo tą statinį projektuoti, atlikti sudėtingiausius skaičiavimus.

Formos klausimas

Klausimas apie greitį – pats paprasčiausias. Tereikia pratęsti statybų laiką, ir fantastikos sumažės. Įdomiau paspėlioti, kaip egiptiečiams pavyko sudėti skirtingo dydžio ir formų akmenis. Ir kodėl jie tai darė – juk krauti vieną stačiakampį ant kito būtų buvę lengviau. Architektai sako, kad netaisyklingos formos patvaresnės už taisyklingas, neva tuo ir paaiškinamos sudėtingos akmens mozaikos. Ir tikrai piramidė atlaikė tris žemės drebėjimus: nepasviro, neprasmego.

Bet iš kur egiptiečiai žinojo apie seisminę apsaugą? Ir vėl klausimas pakimba ore. O architektai beveik perleidžia piramidę ufonautams, nes negali paaiškinti, kaip tie akmenys sulimpa vieni su kitais, it būtų dėlionės dalys. Net šiuolaikinėje architektūroje, esant tobulai technikai, leistina paklaida – 8 mm, o egiptiečiai su savo luitais nukrypdavo nuo normos ne daugiau kaip 0,5 mm.

Yra dar vienas dalykas, kuris komplikavo darbus. Piramidė turi ne keturias, o aštuonias briaunas: kiekviena trikampė jos plokštuma kiek įlenkta per vidurį. Ilgą laiką šis faktas nieko nejaudino, nes tiesiog nebuvo aptiktas. Plika akimi tos įdubos veik nepastebimos; jos išryškėja tik dukart metuose, per lygiadienius, ir tai trunka tik dvi sekundes – tuomet pusę trikampio užtamsina šešėlis, o kita pusė būna nušviesta saulės. Atrodo, turime dar vieną riebų klaustuką: kaip tie bestijos egiptiečiai sugebėjo piramidę paversti kalendoriumi?

Nors kol kas mistikos pakanka kalbant ir apie paprastesnius dalykus. Istorikai sako, kad Cheopso laikais egiptiečiai nebuvo matę rato, nežinojo geležies ir jų įrankiai buvo kaip neandartaliečių – tik akmeninis plaktukas ir varinis rėžtukas ar kaltelis. Na, dar buvo virvių ir rąstų, kuriais keldavo akmenis.

Gana kuklus arsenalas, kad būtų apdorota 5 500 000 tonų kalkakmenio, 8000 tonų granito ir kad iš jų išaugtų piramidė, ne žemesnė už 46 aukštų namą. Tad šioje vietoje kone visi ima kelti rankas, apeliuoti į dievus, atlantus, išnykusias civilizacijas, atseit piramidę statė žmonės, turintys galingą techniką, o egiptiečiai tik nusavino svetimus laurus. 

Nežmogiškas tikslumas

Piramidės – ne vienintelis Egipto paveldas. Dar yra tobulai simetriškų ir glotnių indų, kito meno, kurio egiptietiška kilme abejoti netenka, o pasakyti, kaip padaryta, niekas negali. Labiausiai trikdo Ramzio statulos Luksore. Pasitelkus kompiuterį pasidaro aišku, kad, perskėlus jas į dvi dalis, kairė pusė būtų veidrodinis dešinės atspindys be jokios, net menkiausios, paklaidos. Skulptoriai sako, kad rankomis tokio tikslumo pasiekti neįmanoma.

Dar didesnė nuostaba apima pamačius (žr. Christopherio Dunno schemą), kad faraono veidas konstruotas pagal Pitagoro trikampį (3-4-5), dar iki gimstant Pitagorui (taip konstruotos ir trys piramidės kameros), kad jis visas – taisyklingų apskritimų tinklas. Šiame kontekste nėmaž nebestebina Abido šventykloje rastas sraigtasparnio hieroglifas. Gal tie egiptiečiai nebuvo tokie paprasti, kaip atrodo? 

Iškirpkime iš popieriaus kvadratą, daugmaž atitinkantį piramidės pagrindą. Tada – apskritimą, kurio perimetras toks pat, kaip kvadrato. Sulenkę pastarąjį pusiau ir stačiu kampu pakėlę jo pusę, gausime piramidės aukštį. Bet mes žaidžiame su popieriumi, o kaip egiptiečiams pavyko tas fokusas?

Piramidė yra tobulas matematinis modelis. Pėdomis matuojamas jos aukštis santykiu 1 su 1 000 000 000 atitinka atstumą nuo Žemės iki Saulės.

Dar 1859 m. Johnas Tayloras paskelbė, kad bendruose piramidės parametruose ir atskirose jos dalyse nuolat kartojasi Pi skaičius (3,141592653589793238...) ir aukso pjūvis, arba dieviškoji proporcija, išreiškiama Fi skaičiumi (1,6180339887498948482...), – žodžiu, piramidė yra tobulas matematinis modelis. Pėdomis matuojamas jos aukštis santykiu 1 su 1 000 000 000 atitinka atstumą nuo Žemės iki Saulės. Negana to, akmens kalne užkoduotas šviesos greitis, daug kitų sunkiai paaiškinamų matematinių ir astronominių dalykų...  

Astrologija, astronomija ir mistika

Sakoma, kad piramidė orientuota į keturias pasaulio šalis, į žvaigždes, kad atitinka Zodiako ženklus ir išvis yra observatorija. Taip pat ji yra laikrodis, o sfinksas atstoja rodyklę. Piramidė vadinama švyturiu, kompasu, teodolitu, ji skaičiuoja planetos astronominį ciklą... Atrodo, kad kažkas siuntė kapsulę mūsų amžininkams, idant žinotume, jog nieko naujo neišradome, nes viskas jau seniausiai buvo rasta...  

Aišku, yra ir paprastesnių teorijų. Senovės arabų autoriai tikino, kad piramidė buvo statyta kaip faraono lobių saugykla. Matyt, ši mintis įkvėpė ir kalifo al Rašido sūnų kalifą al Maʼmuną, kuris 820 m. susiruošė į Egiptą plėšikauti. Arabai smarkiai sutriko, pamatę Cheopso piramidę: tik keturios aklinos sienos ir jokio įėjimo. Kaip musulmonai pateko į vidų, kiek laiko ir jėgų jiems kainavo įveikti apsaugą (kurios pavydėtų net Ciuricho bankas), geriau nepasakoti. O kai vyrai pamatė, kad vargo veltui ir piramidė begėdiškai tuščia, jų rūstybei nebuvo galo.

Istorija baigėsi tragikomiškai – išmintingasis kalifas skubiai pasiuntė keletą žmonių į Bagdadą atgabenti brangenybių, paslėpė jas prie piramidės ir liepė savo pavaldiniams ten kasti: „Tai, ką rasite, tebūnie jums už darbą.“ Žodžiu, al Ma’munas patyrė daug nuostolių ir nieko nepešė. Jei neminėsime to (vargiai jį paguodžiančio) fakto, kad mūsų amžininkai į piramidę ropščiasi per skylę, kurią iškalė jo pavaldiniai. 

Dar viena prielaida – piramidė buvo kaip Nojaus laivas. Ant jos akmenų randama druskos ir tai tarsi rodo, kad ji gavusi vandens.

Dar viena prielaida – piramidė buvo kaip Nojaus laivas. Ant jos akmenų randama druskos ir tai tarsi rodo, kad ji gavusi vandens. Turtingesnės vaizduotės piliečiai, piramidės autorystę skiriantys nežinomai civilizacijai, sako, kad statinys atlaikė visuotinį tvaną: iš ten – ir druska. Praktiškesni spėja, kad piramidė per Nilo potvynius gelbėjo pačius egiptiečius ir jų brangiausią turtą – galvijų bandas, todėl tokios plačios apatinės lauko aikštelės. Na, teorija primtina tik kaip kažko kito papildas, bet ji priminė dar vieną dalyką: juk išties ant piramidės galima užlipti. Kam egiptiečiams to reikėjo? Žvalgybai ar signalams duoti būtų tikęs paprastesnis bokštas. O ir užsiropšti į piramidę – ne juokų darbas.

Markas Twainas yra rašęs („The Innocents Abroad“, 2014 m.), kaip atrodė turistams siūloma pramoga: į viršų jį vilko raumeningas arabas, narindamas rankas, laužydamas kaulus ir grasindamas nutėkšti žemyn, jei negaus daugiau bakšišo. O štai mūsų tautietis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, matyt, buvo galingas vyras, nes ant piramidės užlipo pats („Kelionė į Jeruzalę“, 1990 m.). 

Būtų gėda praleisti dar vieną hipotezę – piramidė buvo misterijų vieta. Šis spėjimas – neblogas, nes žyniai senovės Egipte buvo įtakingiausi, turtingiausi, labiausiai išsilavinę žmonės. Jie galėjo turėti tokią šventyklą. O versijos, kas joje vyko, priklauso nuo spėliotojų vaizduotės. Vienus tenkina gana žemiški dalykai: ten vykdavo Ozyrio ir Izidės misterijos, kažkokios kitos apeigos, žyniai perduodavo savo išmintį mokiniams, piramidės požemiuose rengdavo jiems išbandymus. Kitų piliečių tokia proza netenkina, jie kapsto giliau, neva piramidėje žyniai pranašaudavo ateitį, numatydavo Žemės laukiančias katastrofas, palaikydavo ryšį su kosmosu, o kelias valandas pagiedoję mantras išgirsdavo Dievo balsą.

Jei kada nors piramidės paslaptis išaiškės, aibė žmonių liks be darbo. O kol kas su kiekvienu nauju atradimu daugėja klausimų.

Filmuose apie Gizą baisiai mėgstama kalbinti įvairius veikėjus, kurie tvirtina, kad pasėdėję kelias valandas piramidėje matė visas buvusias ir visas būsimas savo reinkarnacijas, užmezgė kontaktų su kitomis visatos civilizacijomis. Jais nesunku patikėti: oras viduje toks sunkus, kad po penkiolikos minučių gali tapti neadekvatus ir pradėti šnekėtis su dievais.

Teorijas būtų galima vardinti kone be galo: tikinimą, kad piramidė saugojo egiptiečius nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, kad ji buvo ateivių kosmodromas. Kad, palikus joje mirusiojo kūną, ląstelės daug šimtmečių nežūdavo ir iš jų būdavo galima daryti faraono klonus… Jei kada nors piramidės paslaptis išaiškės, aibė žmonių liks be darbo. O kol kas su kiekvienu nauju atradimu daugėja klausimų.

Antai užpernai piramidėje buvo aptiktas nemažas kambarys su dinozauro, gyvenusio prieš 75 mln. metų, kaulais ir dinozaurų piešiniais. Šiemet kažkoks vyriokas prie savo namų kasė duobę ir aptiko akmeninį koridorių; dabar spėjama, kad jis siejo Cheopso piramidę su Slėnio šventykla prie Nilo. Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Gal piramidė tam ir buvo statyta, kad sėtų nerimą? Kad priverstų mus galvoti apie Dievą, visatą, kitas civilizacijas, pajusti, kad esame begalinio nepažinto kosmoso dalelė.