Taip jau susiklostė mūsų bendra kultūrinė vaizduotė, kad kaip idealų laiką pasimatymams visi įsivaizduojame vakarą. Ir ne šiaip vakarą, bet ištisą paveikslo drobę, kurioje degtų žvakių šviesos, smaguriautume gurmaniškų vakarienių, mėgautumėmės kino filmais, eitume lydėti saulės ar užsiimtume kitomis, daugiau fantazijos reikalaujančiomis pramogomis.
Žinoma, kai santykių sūkurys ima įsisukti ir aistros taškosi per kraštus, pasimatymams tinka bet koks paros metas ir bet kokia pasaulio vieta. Paryčių muzikos klausymasis automobilyje, kurį glosto automatinės plovyklos šepečiai. Pasivaikščiojimas ant biuro dangoraižio stogo gurkšnojant rytinę kavą. Iškylos pietūs slaptavietėje prie upės, kur be jūsų neužsuka niekas, nebent tik pavasario saulė.
Tačiau pirmasis pasimatymas kone privalo būti vakare. Kitaip tai gali būti palaikyta tiesiog neutraliu bičiulių susitikimu užkąsti ir liepsna užges dar neįsiplieskusi.
Kodėl vakaras? Nes prietemoje esame sau patys gražiausi ir drąsiausi? Nes tuomet būname sutvarkę dienos rūpesčius, atsipalaiduojame ir skiriame laiką tikriems dalykams? O galbūt todėl, kad tai tarpinė būsena tarp dienos ir nakties – kaip poros tarpinė būsena tarp nepažįstamų žmonių ir Romeo su Džuljeta.
Kita pakopa – seksas po vakarienės – stereotipiškai įsivaizduojama dar sodresnėje prietemoje, kai vienas kitą geriausiai matome pirštų galais. Bet kodėl tai turi vykti kone aklai?
Dauguma moterų iš esmės linkusios mylėtis tamsoje, tarsi tai būtų slapta. Lyg kūniška meilės išraiška būtų kažkas gėdingo ar nusikalstamo.
Troškimas viską matyti šviesoje mums būdingas ne tik sekso metu. Vyrai apskritai mėgsta lengvai išgliaudomus dalykus.
O mums, patinams, priešingai – patinka matyti jus nuogas, žiūrėti ir neįžvelgti jūsų „netobulumų“ (lyg tokie egzistuotų). Mes mėgaujamės matydami jūsų judesius ir reakcijas į mūsų judesius. Mes trokštame regėti savo grobį, mylėtis akimis, ne tik kūnu. Tai dar labiau kursto aistrą ir padvigubina malonumo sluoksnius.
Troškimas viską matyti šviesoje mums būdingas ne tik sekso metu. Vyrai apskritai mėgsta lengvai išgliaudomus, tiesiai šviesiai suvokiamus dalykus. Todėl tegul šviesa iš miegamojo persikelia ir į kitus kambarius. Tegul kiekvieną mūsų santykių akimirką nutvieskia skaidrumas, kai viskas tampa aišku kaip ant delno.
Jeigu supykstate, tiesiai pasakykite, dėl ko, ir leiskite mums išdėstyti savo požiūrį į situaciją. Jeigu kažko geidžiate, neverskite mūsų spėlioti ir klampinti santykių į gilesnę dramą. Jeigu norite, kad mes kažko nebedarytume – tiesiog įvardykite, užuot tyliai kentėjusios. Kai tik apninka prieblanda – paspauskite šviesos jungiklį.
Mūsų, patinų, smegenys veikia paprastai ir be jokių susinarpliojimų, nesudėtingu „priežasties-pasekmės“ režimu. Vaizduotę užkuriame tik galvodami apie ateitį arba spręsdami akivaizdžias problemas, bet ne analizuodami santykių peripetijas.
Taip viską sutvarkė evoliucija ir, matyt, šios savybės padėjo mums išgyventi ir netgi pratęsti giminę su jumis, mielos patelės.
Pamėginkime kartu ir kartu atrasime: mažiau miglos – daugiau laimės.