E.Jakilaitis – apie R.Žilinską: istorija su žmona Rasa ir kodėl neatėjo į jo laidą

Rugpjūčio 23-osios vakarą būrys garsių Lietuvos žmonių sugužėjo į Monikos Žilinskaitės ir Daivos Žeimytės-Bilienės sudarytos knygos „Aš – Rokas Žilinskas“ pristatymą Vilniuje. Jame netrūko jautrių minčių ir šiltų prisiminimų apie prieš daugiau nei penkerius metus anapilin iškeliavusį žurnalistą, politiką ir visuomenės veikėją Roką Žilinską. Knygoje prisiminimus rašė ne tik Monika ir Daiva, bet ir Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė, Jogaila Morkūnas, Andrius Užkalnis, Edmundas Jakilaitis bei kiti.

Roką Žilinską nuo 1996-1997 metų pažinojęs Edmundas Jakilaitis pristatymo metu su susirinkusiais taip pat dalijosi mintimis apie šviesaus atminimo bičiulį. Savo kalbą vyras pradėjo žodžiais „neįmanoma papasakoti ko nors vieno apie Roką ir išskirti, nes jį labai gerai pažinojau, mačiau jį visokį“. E.Jakilaitis teigė, kad su Roku dažnai ginčijosi darbiniais klausimais, o galiausiai susidraugavo.

„Labai džiaugiausi, kai jam sekasi, ir labai pykau, kai nesiseka. Buvau tas, kuris jam sakydavo labai skaudžiai ir tiesiai. O jis to nesakydavo, klausimus ir santykius su žmonėmis spręsdavo kitaip. Labai draugiškas, galvojantis apie kitus. Kartais – per daug“, – dėstė E.Jakilaitis.

Rokas, anot Edmundo, nuolat būdavo ne savo reikaluose – vis spręsdavo kitų klausimus. Kaip pavyzdį jis prisiminė seniai įvykusią istoriją, susijusią su savo žmona Rasa Jakilaitiene, kurią pasakojo ir per velionio laidotuves.

„Kadaise, kai dar draugavome su žmona (iki santuokos – red. past.), dėl kažko susipykome. Skambinau Rokui ir kviečiau jį išgerti vyno, o jis sakė, kad negali, nes su Rasa sėdi, – po šių E.Jakilaičio žodžių salėje pasigirdo juokas. – Toks tas Rokas buvo – visų klausimų sprendėjas.“

Edmundas toliau tęsė savo kalbą, negailėdamas gražių žodžių, skirtų apibūdinti iškeliavusį bičiulį: „Gilus, besidomintis daugeliu dalykų, labai nuoširdus, daug visko po savęs palikęs. Pirmiausiai – daug išspręstų problemų kitų gyvenimuose, daug kuo pasirūpinęs, ką nors sutvarkęs, padaręs.“

Žurnalistas paminėjo ir laimingiausią Roko gyvenimo laikotarpį. Anot jo, tada jis buvo nuostabiai laimingas žmogus.

„Manyčiau, kad jo auksinis dešimtmetis yra nuo mūsų pažinties pradžios iki kol draugavo su tuometiniu mylimuoju. Išskirčiau tą dešimtmetį, jie buvo tikrai nuostabi ir linksma pora“, – patikino Edmundas.

O po to, kaip teigė E.Jakilaitis, jis su Roku atitrūko į skirtingas planetas: „Maniškėje – vienaip, jo planetoje – kitaip. Pradėjome bendrauti vėl, kai jis tapo politiku. Tai buvo vienintelis politikas mano karjeroje, kuris pažadėjo ateiti į mano laidą, bet neatėjo, nes išgėrė tabletę, kad nuimtų stresą, ir miegojo iki ryto.“

Edmundui buvo mieli ir kai kurie Roko įpročiai. Pavyzdžiui, jo meilė Nidai.

„Neįtikėtina, kaip žmogus gali prisirišti prie geografinės vietos. Jeigu vasarą yra trylika savaitgalių, jis tiek kartų važiuoja į Nidą. Jeigu žiemą turi laisvą savaitgalį ar daro kokią nors šventę – irgi ten. Jis – toks Neringos Rokas“, – kalbėjo E.Jakilaitis.

Primename, kad ryškų įspaudą palikusio Roko Žilinsko nuveiktus darbus ir pokalbius jo sesuo Monika Žilinskaitė įamžino knygoje „Aš – Rokas Žilinskas“. Amžinojo poilsio atgulęs žurnalistas, politikas ir visuomenės veikėjas liepos 20 dieną būtų minėjęs 50-metį, tad ši proga buvo simboliškai įprasminta.

„Knyga skirta visiems Roką žinojusiems, bet nebūtinai asmeniškai pažinojusiems, jį mylėjusiems, jo besiilgintiems žmonėms“, – portalui 15min yra sakiusi Monika Žilinskaitė, Roko Žilinsko sesuo.

Monika – knygos „Aš – Rokas Žilinskas“ sudarytoja, prie jos dirbusi kartu su gera bendra savo ir Roko drauge Daiva Žeimyte-Biliene.

„Rokas pats mėgo knygas, buvo labai didelis eruditas, todėl norėjosi tokiu būdu įamžinti jo atminimą“, – teigė Daiva.