Etnologas Libertas Klimka: „Be pyrago velykinis stalas neįsivaizduojamas“

Pyragą ruošė Edita Zubrickaitė  / „Oditėlės“ blogas nuotr.
Pyragą ruošė Edita Zubrickaitė / „Oditėlės“ blogas nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2017-04-13 16:00
AA

Etnologas Libertas Klimka sako, kad seniau šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas. „Juk namuose keptų pyragų kvapas malonesnis ir skonis gardesnis, nes gaminama su meile, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos“, – įsitikinęs L. Klimka.

Etnologas nuogąstauja, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalydamos su vaikais ir artimaisiais.

Simbolių magija ant Velykų stalo

Etnologas Libertas Klimka / Asmeninio archyvo nuotr.

Velykos – gražiausia pavasario šventė, kai atbunda ir sužaliuoja gamta, skaisčiau šviečia ir vis labiau šildo saulė. Etnologas L. Klimka primena, kad laikydamiesi tradicijų, Velykų šventės stalą turėtume puošti ne tik margučiais, bet ir kitais patiekalais, simbolizuojančiais atgimimą, stiprybę, pavasarį. „Velykų stalas, žinoma, turi savo privalomus atributus, bet turbūt labiausiai jį puošia Velykų pyragas – stalo karalius, nuostabiai kvepiantis bei kuriantis šventinę nuotaiką. Paprastai jis būna apskritas – lyg saulė, pavasarį sugrįžusi į mūsų padangę“, – pasakoja L. Klimka.

Velykų pyragas nuo senų senovės būdavo pagrindinis šventės akcentas. Šeimininkės jį gardindavo aguonomis, džiovintais vaisiais, riešutais, kepdavo kuo didesnį, kad užtektų gausiai šeimynai. Šalia Velykų pyrago į žaliuojančių želmenų kraitelę arba greta jos paprastai būdavo sudėti margučiai. Raudoni margučiai simbolizuodavo gyvybę, mėlyni – dangų, žali – bundančią augmeniją, o geltoni – pribrendusius javus.

Po pasninko – prie gausaus stalo

Šventiniai valgiai Velykų dieną prasidėdavo nuo margučio. Po margučio tradicinis patiekalas būdavo riebi kopūstų sriuba. Sakoma, kad ji gaivina kūną po ilgo pasninko. Taip pat senovėje apeiginis valgis būdavo ir kiauliena. „Tai visų agrarinių švenčių būtinas patiekalas. Ypač kiaulės galva buvo laikoma skanėstu arba kiaulės knyslė – buvo tiesiog delikatesas. Šią mėsą paruošdavo gan išmoningai, šeimininkės eksperimentuodavo atskiras kiaulės dalis kepdamos duoninėje tešloje. Ant šventinio stalo taip pat būdavo šaltiena, virtos dešros, kumpis, lašiniuotis – pyragas, kuriame įkepti lašinukai ir aguonos“, – vardija etnologas.

Laikydamiesi senovės papročių ir tradicijų, žmonės prie Velykų stalo sėsdavo po septynių savaičių gavėnios, o didžiąją savaitę pasninko laikydavosi ypač griežtai. „Mįslė klausia: septynios mylios sauso tilto, o gale rožė pražydo. Tai tos septynios mylios sauso tilto yra septynios savaitės nuo Užgavėnių iki Velykų, kuomet žmonės tikrai ribodavo maistą ir valgydavo tik pasninko valgius“, – sako L. Klimka.

Velykinius desertus skanino ne cukrumi, o džiovintais vaisiais

Velykų stalas, žinoma, turi savo privalomus atributus, bet turbūt labiausiai jį puošia Velykų pyragas – stalo karalius.

Po sočių pietų ant stalo būtinai atsirasdavo desertas – Velykų pyragas. Taip pat dažnai būdavo patiekiamas ir varškės sūris. Pašnekovas pabrėžia, kad anksčiau žmonėms cukrus buvo prabangos prekė, jo neįpirkdavo, tad kepinius – pyragus, bandeles – skanindavo džiovintais vaisiais. Tai, žinia, ir skanu, ir sveika. Gardžiausi gėrimai būdavo gira ir midus su džiovintomis aviečių šakelėmis.

Artėjant šv. Velykoms, etnologas L. Klimka taria: „Norėčiau palinkėti dvasinio tyrumo, kad mūsų mintys būtų, ne kuo pasotinti kūną, o kaip praturtinti dvasią šviesiomis mintimis ir kartu pagalvoti ne tik apie savo šeimą, ką padėsime ant stalo, bet ir apie visą tautą bei valstybės ateitį. Su šiuo pavasariu tegul ateitis matosi šviesi, juk kitais metais švęsime šimtmetį.“

Sustokite akimirkai, prisiminkite tai, kas iš tiesų svarbu. Apkabinkite mylimus žmones, ruoškitės pavasario šventei ir švęskite ją iš tiesų būdami kartu.


3 idėjos saldžiam šventiniam stalui

Ypač gardus migdolų pyragas be miltų, nuostabus tradicinis Velykinis pyragas ir įspūdingas šaldytas sluoksniuotas tortas. Pasirinkite jums labiausiai patinkantį receptą, pakvieskite brangius žmones į pagalbą ir gaminkite, skanaukite, būkite drauge.

Purus migdolų pyragas

Norite pagaminti sveiką šventinį desertą? Šis purus migdolų pyragas be miltų – puikus pasirinkimas. Tiek suaugusiesiems, tiek ir mažiesiems, mėgstantiems išbandyti naujus skonius, jis tikrai turėtų patikti.

Migdolų pyragas / „Lieknų Bičių“ nuotr.

Reikės:

  • 150 g migdolų miltų (tiesiog sumalkite migdolus kavamale ar maisto smulkintuvu);
  • 100 g rudojo cukraus;
  • 4 kiaušinių;
  • 1 a. š. kepimo miltelių;
  • žiupsnelio druskos.

Gaminame

Trynius atskirkite nuo baltymų ir gerai išsukite su cukrumi, kepimo milteliais bei migdolų miltais.

Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į paruoštą tešlą.

Kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol pyragas iškils ir švelniai parus.

Puoškite mėgstamais produktais (medumi, agavų sirupu, šokoladu), pabarstykite riešutais.

Velykų pyragas su džiovintais vaisias ir riešutais

Pyragą ruošė Edita Zubrickaitė / „Oditėlės“ blogas nuotr.

Apskritas lyg saulė, gardus ir kvepiantis, pripildantis namus jaukumo – toks pyragas laukiamas ant kiekvieno šventinio Velykų stalo.

Reikės:

  • 200 g sviesto;
  • 100 g cukraus;
  • 4 kiaušinių;
  • 250 g miltų;
  • 2 a. š. kepimo miltelių;
  • 0,5 a. š vanilinio cukraus;
  • 200 g įvairių džiovintų vaisių;
  • 100 g riešutų (čia naudoti migdolų ir žemės riešutai, tačiau galite pasirinkti ir kitus, savo mėgstamus riešutus).

Gaminame

Riešutus sudedame į dubenėlį, užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame 30 min. Po pusvalandžio vandenį nupilame, o riešutus paberiame ant popierinio rankšluosčio nudžiūti.

Kambario temperatūros sviestą su cukrumi išsukame maišytuvu. Tuomet mušame po vieną kiaušinį ir plakame, kol masė taps puri.

Suberiame persijotus su kepimo milteliais miltus, įberiame vanilinio cukraus, sudedame džiovintus vaisius, riešutus ir viską gerai išmaišome.

Tešlą supilame į apvalią kepimo skardą ir kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. arba tol, kol įsmeigus medinį pagaliuką, jis bus sausas.

Riešutų ir cukinijų šaldytas sluoksniuotas tortas

Jei norite nustebinti, paruoškite riešutų ir cukinijų šaldytą sluoksniuotą tortą. Tai – ne tik gardus, bet ir sveikas, maistingas desertas, primenantis ledus.

Tortą ruošė Dovilė ir Mantas Bajaliai / „Skanios Bajalių šeimos istorijos“ nuotr.

Reikės

  • (24 cm skermens formos išimamu dugnu):
  • 150 g anakardžių riešutų (pasilikite šiek tiek tortui papuošti);
  • 50 g datulių be kauliukų;
  • 100 g migdolų riešutų;
  • 90 g lazdyno riešutų;
  • žiupsnelio druskos;
  • kokosų aliejaus formai ištepti;
  • 1 cukinijos (maždaug 280–300 g);
  • 3 v. š. riešutų sviesto;
  • 1 laimo arba citrinos sulčių;
  • 3 v. š. medaus arba agavų sirupo;
  • 6 v. š. šaldytų trintų braškių;
  • 2 v. š. saldžios kakavos miltelių.

Gaminame

Datules ir anakardžių riešutus (šiek tiek jų atidėkite tortui papuošti), iš vakaro užpilkite šaltu vandeniu.

Sumalkite migdolų ir lazdynų riešutus, sudėkite smulkintas datules, druską ir viską sutrinkite iki vientisos trupininės masės.

Torto formą ištepkite kokosų aliejumi, dėkite sluoksnį maltų riešutų su datulėmis ir jį tolygiai paskirstykite.

Trintuvėje sutrinkite mirkytus anakardžių riešutus su nulupta, smulkinta cukinija. Pridėkite riešutų sviesto, išspauskite citrinų ar laimų sulčių, pagardinkite medumi ar agavų sirupu. Viską gerai išmaišykite ir sudėkite į formą. Šį sluoksnį taip pat išlyginkite.

Braškes sutrinkite, sumaišykite su saldžios kakavos milteliais ir sudėkite į formą paskutinį sluoksnį.

Tortą laikykite šaldiklyje per naktį. Prieš patiekdami ant stalo, išimkite jį iš formos ir palaikykite kambario temperatūroje bent 30 minučių. Puoškite anakardžių riešutais ir pjaustykite aštriu peiliu prieš pat skanaujant.