Kartais keliauti po pasaulį galima ir nepakylant nuo šventinio stalo – ragaujant seną istoriją ir tvirtas tradicijas turinčius įvairių šalių patiekalus. NICOS SALOTOS ar KIJEVO KOTLETAS, VIENOS ŠNICELIS ar makaronai su BOLONIJOS PADAŽU, o gal saldžios BERLYNO SPURGOS – kiekvienas kąsnis gali būti stabtelėjimas vis kitame Europos kampelyje.
Berlyno spurgos
Eidami į svečius sutikti Naujųjų, vokiečiai nešasi šampano ir rinkinį saldžių, džemu įdarytų Berlyno spurgų – Berliner’ių. „Keisčiausia, kad berlyniečiams tai paprasčiausi Pfannkuchen’ai – „keptuvės pyragai“. Berlyno spurgomis jas vadina kitų Vokietijos žemių gyventojai“, – sako ten gyvenanti rašytoja, gidė Lina Ever.
Berliner’iai – pilnavidurės vokiškos spurgos iš saldžios mielinės tešlos. Tradiciškai iškeptos gilioje keptuvėje įkaitintame aliejuje ar kituose riebaluose, įdarytos marmeladu arba uogiene.
Jų istorija siekia XVIII amžių, Frydricho Didžiojo laikus. Pasakojama, neva karaliaus rūmų virtuvės vadovas, norėdamas pamaloninti valdovą, iškepė patrankos sviedinio formos skanumynų. Spurgos su įdaru viduje, apibarstytos cukraus pudra arba apteptos glajumi, kai kuriuose regionuose iki šiol vadinamos Berlyno sviediniais.
Nicos salotos
„Tos salotos tikrai yra Nicos ir viso regiono vizitinė kortelė!“ – sako 1994 metais „Misis Lietuva“ tituluota verslininkė Reda Karosienė, kurios vieni iš namų yra Prancūzijos Rivjeroje.
Prancūzijoje nuo seno žinomų salade niçoise, arba salada nissarda, receptas pirmąkart aprašytas 1894-aisiais. Populiariausia nuomonė – kad jas sukūrė tame mieste gyvenęs šefas Jeanas Bigot. Tuo metu salotas sudarė tik