„Eurovizijos“ atrankų dalyvė Živilė Gedvilaitė: šiaulietė mokytoja, pavergusi žiūrovus, bet ne komisiją

Meilė muzikai užgimė dar tuomet, kai Živilė buvo visai maža. Jos tėvai ir seneliai yra muzikantai, todėl Živilė užaugo apsupta muzikos, ji lydėjo žavią šviesiaplaukę nuo pirmųjų dienų. Dabar Živilės pasirodymus užgniaužusi kvapą stebi jos dukra Aleksandra. Pirmą klasę lankanti mergaitė moka kiekvieną mamos eurovizinės dainos žodį.

„Ji taip prajuokina mane, kai pradeda rodyti ir demonstruoti, kaip aš dainuoju, – kvatojosi Živilė. – Aš visada jos paklausiu, ar gerai buvo, ko reikėtų. Ji man atsakė: „Gerai, mamyte. Gražu.“

Nors Aleksandra yra didžiausia Živilės gerbėja, mergaitė nežarsto vien komplimentų. Atlikėja juokėsi, kad dukra turi tvirtą nuomonę ir kartais pasako, kas, jos nuomone, pasirodyme buvo negerai.

Tuo tarpu Ž.Gedvilaitės tėvai, nors ir muzikantai, per daug nesikiša į jos dalyvavimą „Eurovizijoje“. Dainininkė tikino, kad jų nuomonės dėl to išsiskiria – Živilės tėtis mano, jog daina nėra pakankamai svari, kad laimėtų, o jos mama šią Rūtos Ščiogolevaitės parašytą dainą labai mėgsta.

Su Rūta Živilė susipažino 2015-aisiais, kai dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas“. R.Ščiogolevaitė ypač palaikė Živilę, ją liaupsino pačiais gražiausiais žodžiais. Dviejų dainininkių profesinė draugystė tęsėsi ir projekte „Mes vieno kraujo“. Paskutinės laidos filmavimo metu Rūta pažadėjo Živilei parašyti dainą „Eurovizijai“. Tiesioginės transliacijos metu duotą pažadą populiari dainininkė išpildė.

„Rūta manęs prašė parašyti apie savo išgyvenimus, sėkmes ir nesėkmes. Kuriant dainą Rūtai labai svarbu pažinti žmogų, žinoti, ką jis jaučia, ką išgyvena, – sakė Živilė ir atviravo parašiusi labai nuoširdų laišką. – Mano dainos pradžioje jaučiasi sunkūs išgyvenimai, nuoskaudos, o dabar, Rūtos dėka, ir muzikoje, ir pasirodyme atsiranda šviesa, tikėjimas savimi.“

Šiaulių „Juventos“ progimnazijoje muzikos mokytoja dirbančiai bei Šiaulių universitete dėstančiai Ž.Gedvilaitei išties vis pritrūkdavo pasitikėjimo savimi. Koją jai pakišdavo ne profesionalumo stoka, o savikritika.

„Visada jausdavausi nepakankamai pasiruošusi didžiajai scenai. Bet dainuoji vieną kartą, antrą kartą – pamažu atsiranda pasitikėjimas savimi. O dar ir Rūta sako, kad yra mano balso gerbėja. Ji visada ir parašo, ir pasako gerą žodį“, – kalbėjo Živilė.

Dainininkė patikino, kad jos nė kiek nežeidžia „Eurovizijos“ komisijos narių kalbos, kuriomis jie vis lygina Ž.Gedvilaitę su R.Ščiogolevaite. „Jeigu lygintų su atlikėja, kuri nemoka dainuoti, tai gal ir įsiskaudinčiau. Bet būti lyginamai su Rūta... telieka džiaugtis“, – sakė Živilė.

Tuo tarpu ja džiaugiasi „Eurovizijos“ komisijos nariai. „Žinote ką? Aš klausiausi jūsų dainos, žiūrėdamas į sceną ir į jus, šiek tiek užhipnotizuotas jūsų balso. Į jus labai gera žiūrėti ir labai gera klausytis“, – filmuojant „Eurovizijos“ atranką sakė Vaidas Baumila. Komplimentus Živilei žarstė ir kiti komisijos nariai, tačiau Ž.Gedvilaitei skyrė vos 1 konkursinį balą. Pirmosios atrankos metu jie Živilės balais taip pat nelepino – skyrė vos du balus. Komisijos nariai argumentavo, kad dainos atlikimas puikus, tačiau pati daina – pernelyg senamadiška. Užtat televizijos žiūrovai tuomet Živilės nelaikė senamadiška – jie šiaulietei mokytojai skyrė pirmąją vietą.

„Jausmas buvo nerealus! Aišku, komentarų internete geriau neskaityti ir neskaudinti savęs. Žmonės sako, kad balsai nupirkti, neva pati kortelių prisipirkau, – apie pagiežingus komentarus kalbėjo Živilė. – Daug kas sako, kad mano daina nėra eurovizinė. Bet aš manau, kad reikia visko, neturi visi būti vienodi ir atlikti vienodą muziką. Kartais tas išskirtinumas padeda jei ne laimėti, tai bent jau būti pastebėtam.“