Filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ aktorės Ievos Andrejevaitės gyvenimas jau paženklintas tragedija
Dar visai neseniai apie šią jauną aktorę Lietuvoje niekas nežinojo, nors užsienyje Ieva Andrejevaitė gali pasigirti ne vienu ryškiu vaidmeniu. Darbas kitų šalių kino aikštelėse jai tapo tarsi repeticija prieš didžiausią, daugybę metų lauktą vaidmenį gimtąja kalba.
Iki šiol Londone ir Maskvoje geriau žinoma 28-erių mergina Donato Ulvydo režisuotoje juostoje „Emilija iš Laisvės alėjos“ atliko pagrindinį vaidmenį ir žaibiškai išgarsėjo Lietuvoje.
Šiandien Ievos nuotraukos puošia žurnalų viršelius, apie ją kuriamos laidos, tačiau jos pačios gyvenimas nėra ir niekada nebuvo toks blizgus bei spindintis, kokį galima įsivaizduoti žvelgiant į socialiniuose tinkluose įkeltas nuotraukas iš įvairiausių pasaulio kampelių.
„Žmonėms tu tampi reikalinga, kai esi graži, vilki vakarinę suknelę, pozuoji ant raudonojo kilimo. Tačiau tai ne visada atspindi realybę. Kartais tu bėgi tuo raudonu kilimu iki kraujo nutrintomis kojomis, sustoji, nusibrauki prakaitą, pasitaisai iš ko nors pasiskolintą suknelę, nusišypsai į fotoobjektyvus ir... bėgi toliau“, – LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams apie pramogų pasaulio užkulisius ir kovą už būvį pasakojo Ieva Andrejevaitė.
Žvelgiant į šypsenos nušviestą Ievos veidą, sunku patikėti, kad likimas jai nepagailėjo skaudžių išgyvenimų. Mergina iki šiol su ašaromis akyse prisimena, kaip džiaugėsi jos mama Diana sužinojusi, kad dukra gavo savo pirmąjį pagrindinį vaidmenį lietuviškame kine. Deja, paties filmo ji išvysti taip ir nespėjo – 54-erių moteris pralaimėjo kovą su vėžiu.
„Buvo daug liūdesio. Kaltinau save, kad per mažai laiko skyriau jai. Jau žinodama, kad mama serga, per mažai buvau su ja, per mažai kalbėjau ir atsiprašiau. Bet šią pamoką išmokau. Tik gaila, kad mokomės iš savo klaidų,“, – atvirai apie išgyventą skausmą kalbėjo aktorė.
Metus po mamos mirties I. Andrejevaitė prisimena su siaubu – atrodė, kad nelaimės ją tiesiog persekioja. Vieną dieną, važiuodama po filmavimo namo mergina pateko į automobilio avariją.
„Sėdėjau ant galinės sėdynės, per vidurį, neužsisegusi diržo. Mokiausi tekstą ir pakėliau akis norėdama kažką pasakyti vairavusiam vyrukui. Tuomet ir pamačiau į mus didžiuliu greičiu atlekiantį besisukantį kitą automobilį. Reagavau žaibiškai – susigūžiau į kritau ant šono. Matyt, tai išgelbėjo man gyvybę. Kai atsitokėjau, aplink buvo spengianti tyla. Pagalvojau, kad manęs jau nebėra“, – prisipažino tik per plauką mirties išvengusi aktorė.
Jaunus pečius užgriuvę išgyvenimai nepraėjo be pasekmių – pašlijo Ievos sveikata, dėl to teko atsisakyti kelių vaidmenį, galiausiai nutrūko santykiai su mylimuoju. Širdį draskantį skausmą ir depresiją mergina nuo aplinkinių slėpė po šypsena, nors viduje visko buvo tiek daug, kad, atrodė, vieną dieną sprogs.
Kas padėjo Ievai Andrejevaitei rasti savyje jėgų atsitiesti ir toliau siekti svajonių? Atviras jaunos aktorės interviu trečiadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“.