Finalinė Dainų šventės nata Vingio parke: 100-mečio koncertas ir per pasaulį nuvilnijusi Tautiška giesmė

Vingio parke – finalinis Dainų šventės koncertas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Vingio parke – finalinis Dainų šventės koncertas / Roberto Riabovo / BNS nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Liepos 6-ąją baigiasi beveik savaitę trukusi Dainų šventė. Jubiliejinės šventės pagrindinis akcentas – Vingio parko medžių viršūnėmis nuaidėjęs koncertas „Kad giria žaliuotų“. Jo metu dešimtys tūkstančių renginio dalyvių kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedojo Tautišką giesmę.

Apie keliasdešimt tūkstančių dalyvių eisena maždaug keturis kilometrus judėjo sostinės centru iki pat Vingio parko estrados, kur vyksta Dainų dienos koncertas „Kad giria žaliuotų“, apibendrinantis visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę.

„Šimtmetis – kaip istorijos laikotarpis, ir šimtmetis – tarsi nesibaigianti daina, kurios žodžiai – mūsų valstybės ir mūsų kultūros istorija, ryškiai atsispindinti ir šimtametėje Dainų šventės tradicijoje“, – teigė organizatoriai.

„Daina – kertinis ir nepakeičiamas šios tradicijos žodis, į kurį susitelkia Dainų dienos kūrėjai, šventės programą sudarę iš svarbiausių ir skambiausių kūrinių, liudijančių kintantį laiką ir dainavimo kultūros kelią, įprasminančių mus – dainuojančią, kūrybingą tautą, skirtingais balsais atliepiančią tuos pačius dainos žodžius“, – tvirtino jie.

Vingio parke specialiai Dainų dienai pastatytoje estradoje kartu uždainavo net 12 tūkst. atlikėjų.

Čia sugužėjusi minia finalinį Dainų šventės koncertą pradėjo itin jautriai – dešimtys tūkstančių į Vingio parką suplūdusių žmonių kartu giedojo Lietuvos himną.

Dainų diena „Kad giria žaliuotų“
Dainų diena „Kad giria žaliuotų“ / Roberto Riabovo / BNS nuotr.

Tiesa, Tautiška giesmė liepos 6-ąją jau 15-ą kartą tradiciškai aidėjo ne tik Dainų dienoje Vingio parke, bet ir visame pasaulyje. Liepos 6-ąją išeivijos lietuvius bendrai giesmei burtis kvietė dešimtys bendruomenių, giedoti visoje Lietuvoje ruošiasi savivaldybės ir įvairios bendruomenės.

Šįkart unikaliai giedojimo tradicijai buvo ruošiamasi itin atsakingai: Naujojoje Zelandijoje dviratį minantis Aurimas Valujavičius ieškojo tinkamiausios vietos, egzotiškose Ramiojo vandenyno salose įsikūrę lietuviai lygino tautinę atributiką, o narai repetavo giesmę po vandeniu. Šeštadienį Tautiška giesmė skambėjo po Trakuose esančio Galvės ežero bangomis.

„Sugiedoti visus keturis stulpelius po vandeniu – įmanoma, bet bandyti pradėjome nuo vieno, tuomet pabandėme du. Nors mūsų narai ką tik Kaune įvykusiame Pasaulio laisvojo nardymo čempionate įrodė, kad po vandeniu išbūti gali beveik 7 minutes, giedoti – visai kas kita, nes su kiekvienu himno žodžiu iš plaučių išleidžiame orą“, – pasakojo laisvojo nardymo instruktorius Tadas Jurgaitis.

Šiemet Dainų šventė sutraukė dešimtis tūkstančių atlikėjų

Birželio 29-ąją prasidėjusios Dainų šventės organizatorių skaičiavimu, šiemet joje dalyvavo 37 tūkst. atlikėjų, kurie šoko, dainavo ir grojo 14-oje renginių.

Pirmąkart Dainų diena surengta 1924 metais Kaune, nuo tada rengiamos ir dalyvių eitynės. Prieš du dešimtmečius UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.