G.Baikštytė – apie gražiausius gyvenimo metus, iš kur gaudavo rūbų ir ar garsiajame kadre ji nuoga

„Autobiografinėje knygoje lietuviškąja Katerina Diuniov tituluojama aktorė dalijasi prisiminimais apie gražiausius jaunystės metus: nuo Kauno liaudies šokių ansamblio „Suktinis“, studijų VGIK’e iki filmavimo aikštelių ir kino festivalių. Nes juk būtent jaunystėje, pasak G.Baikštytės, nutiko gražiausi dalykai...“ – taip pristatoma leidyklos „Alma littera“ išleista legendinės aktorės autobiografija.

Diskusijoje su Gražina Baikštyte dalyvavo žurnalistė Laisvė Radzevičienė ir knygos autorės draugai bei kolegos: Vytenis Pauliukaitis, Dalia Storyk, Aleksandra Jacovskytė, Raimundas Banionis, Algimantas Puipa, Algimantas Mikutėnas.

„Jei man kažkada, žiūrint „Moterį baltais drabužiais“, kas nors būtų pasakęs, kad kada nors pažinosiu Gražiną, sėdėsiu šalia jos, ir pristatysiu jos knygą, nebūčiau patikėjusi“, – taip pristatymą pradėjo L.Radzevičienė.

Knygą „Jaunystė. Gražiausi gyvenimo metai“ puošia garsioji G.Baikštytės nuotrauka, kurioje ji žvelgia į kamerą, kūną užsidengusi plaukais, ir kanda braškę. Paprašyta papasakoti apie šią fotografiją, Gražina šypsojosi – ne, ji joje ne nuoga.

„Liudas Ruikas kažkada mane nufotografavo. Dar Kauno laikais, po mokyklos baigimo. Niekada nemaniau, kad ši nuotrauka kada nors bus tokia reikšminga.

Gavo ji bronzos medalį dar prie Lenino. Pusnuogė mergina su uoga burnoj nebūtų laimėjusi aukso medalio. Buvau apsirengusi bikinį ir turėjau labai vešlius plaukus, jais prisidengiau“, – paaiškino aktorė.

G.Baikštytės knygoje gausu ne vien jos pačios, bet ir draugų bei kolegų prisiminimų. Pasak Gražinos, taip yra dėl to, kad jai interviu žanras – labai pažįstamas: „Prisiminti viską man sunku, antras dalykas – aš jau esu parašiusi ne vieną knygą ir man patinka kalbinti kitus. Užsikabinau už to, ir iš dalies tai buvo proga sugrįžti prie šio žanro. Šie žmonės – iš skirtingų mano gyvenimo epochų.“

Gražiausia mergina Kaune

G.Baikštytės artimieji nepaliaujamai giria jos grožį – juk tai buvo vienas iš dalykų, kurie aktorę ir išgarsino. Štai moters vaikystės draugė Aleksandra Jacovskytė prisiminė, kad jau tada aplinkiniai atkreipdavo dėmesį į neeilinę Gražinos išvaizdą.

„Gyvenome labai netoli, kaimynystėje. Susitikome mokykloje. Aš labai asmeniškai pajutau jos grožio įtaką. Man grožis – lygiai taip pat, kaip talentas. Tu esi grožis.

Kai ji ateidavo pas mane, manęs mama klausdavo – kada ateis ta graži mergaitė? Ji skleidė tokią šilumą, mano mamai buvo labai gera į ją žiūrėti“, – pasakojo scenografė.

O režisierius Vytenis Pauliukaitis žodžių į vatą, kaip visada, nevyniojo: „Kaunas visada buvo fainas, nes ten Baikštytė gyveno. Negalima sakyti – buvo tada. O dabar? Dabar gražiausia Vilniuje, tada buvo gražiausia Kaune.

Visko ten buvo tame periode, bet tai buvo jaunystė, mūsų jaunystė. Mes buvome gana linksmi, gana laisvi viduje, kiek galėjome būti. Išsižioję žiūrėjome lenkų televiziją, skaitydavome lenkiškus žurnalus. Baikštytė pirmu smuiku grojo, nes nuo lopšio turėjo estetikos nepaprastai daug.

Ji domėjosi pantomima, šoko, teatru buvo pamišusi, kinu ypač. Ji visada susitikus buvo labiausiai pasikausčiusi tame. Mūsų draugystė buvo šviesi, ta kompanija buvo nepaprasta.“

V.Pauliukaitis pridūrė: „Vaikiškas, jaunatviškas pasipriešinimas buvo įvaizdžio reikalas. Jau buvo ilgi plaukai, jau gaudė, skuto juos. Aš manau, kad jau domėjosi mumis tuo metu, bet nesusodino. Gražina neskelbė šūkių Laisvės alėjoje.“

Darbas Maskvoje ir romantika

G.Baikštytė savo karjerą pradėjo dirbdama ne aktore, bet modeliu. Čia ji pramoko vieno iš savo pomėgių – megzti ir siūti.

„Modelių namuose visos manekenės sėdėdavome ir laukdavome, kuri bus reikalinga. Ir ką tada veikti, kol lauki, sėdi ir mezgi.

Į filmavimus važiuodama sėdėdavau ir megzdavau. Ir dukros siuva, mezga. Iš kartos į kartą. Dabar jau to daug nedarau, jei reikia pasitrumpinti, pataisyti rūbą, išsitraukiu“, – dalijosi Gražina.

Tuometinės pradedančiosios aktorės gyvenimas buvo įvairus. Išvykusi į Maskvą, daug filmavosi, tačiau ne visi jos filmai išvydo dienos šviesą – du buvo padėti į spintą cenzūros, nes jų scenarijaus autoriai publikavo savo darbus draudžiamuose leidiniuose.

Vyrų dėmesio Gražinai niekada netrūko, kaip ir romantikos. Pristatymo metu nuskambėjo pasakojimai, kaip vyrai jai prisipažindavo meilėje, o romantiškiausi vakarai buvo prie vyno taurės su draugais.

Vieną kartą gera kompanija užsišnekėjo iki antros valandos ryto – ir išskrido į Vilnių aplankyti Vokiečių gatvės.

Mėgdavo puoštis

Tuometinė kino žvaigždė pinigų stilistams ir siuvėjams neleido – moteris rūbus siuvosi pati arba gaudavo, tačiau jų turėjo nepaprastai daug.

„Į kino festivalius aš važinėdavau su dviem spintomis. Vėliau susiorientavau, kad nereikia dviejų spintų, tai važiuodavau su viena. Pati pasisiūdavau, keletą kartų Ramunė Piekautaitė yra mane aprengusi. Iš Vokietijos teta kartais atsiųsdavo rūbelių – nepasakyčiau, kad tai buvo rūbai festivaliams, daugiau kasdieniai.

Man veždavo žurnalus „Burda“, darydavausi iškarpas ir siūdavausi pati. Viena modeliuotoja sakė – ką tu čia siūniesi? Atvertė pasižiūrėti siūles – viskas gerai“, – prisiminė G.Baikštytė.

Pokalbis Vilniaus knygų mugėje užbaigtas nostalgiškai – klausimu, ar norėtų sugrįžti į jaunystę.

„Aš pati kiekvieno šito klausinėjau – ar ilgisi jaunystės, tų laikų. Nė vienas iš jų nenorėtų grįžti, išskyrus mane. Dėl to ir parašiau šitą knygą“, – juokėsi Gražina.