Gabrielė Martirosian – apie nepakankamumo jausmą: „Glumina, kad dar nesu mama ir žmona“
Kovo 8-ąją Lietuvos moterys pasitiko ne tik su gėlėmis rankose, bet ir dalindamosis patirtimis. Radijo, laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian savąja pasidalijo Kaune įvykusioje konferencijoje „Moters vizija“. Tūkstančiams surinkusių moterų „Žalgirio“ arenoje, Gabrielė atsakė į klausimą „Ar privalau būti tobulu?“.
Trečiadienį užlipusi ant „Žalgirio“ arenos scenos, Gabrielė Martirosian neslėpė, kad jaučia jaudulį – nors prieš tūkstantinę minią jai teko stovėti ne kartą, dažniausiai jai tekdavo vedėjos, o ne pranešėjos rolė.
„Būti savimi iš tiesų yra iššūkis – baisu ir nedrąsu. Kai bijai kritikos, kai bijai nepatikti, kai nori būti patogus. Sutikusi tapti šios konferencijos dalimi, išgyvenau baimę, jaučiausi nepakankamai gera, nepakankamai profesionali ir išsilavinusi. Galvojau, o ką aš galiu jums pasakyti? Surasti atsakymą buvo sunku. Nors virpančiomis kojomis, bet noriu kalbėti atvirai ir save nuraminti. O man tai padaryti padeda ši frazė: mes esame atsakingi tik už tai, ką mes sakome, tačiau nesame atsakingi už tai, ką supranta kiti. Būtent šiandien šia fraze ir noriu remtis“, – savo pranešimą pradėjo G.Martirosian.
„Kai mane pakvietė į šią konferenciją, buvo įdomu, kodėl skambina būtent man. Juk pati nežinau, kas aš esu, ir šį atsakymą atrasti taip sudėtinga! Esu pradinukas gyvenimo mokykloje – aš klystu, man nepasiseka, dažnai mane apima nerimas... Bet kartais tas pradinuko protas turi ir gerų savybių. Jis pasižymi grynu smalsumu, o ir man smalsu, kaip sau padėti, kaip kiekvieną dieną paverti lengvesne, ją pasitikti su šypsena. Atvirumas prieš save yra sudėtingas, nes mes įsipatoginame įvairiuose socialiniuose vaidmenyse, savo darbo ar šeimyninėse pozicijose. Vaidmenų daug, bet šiandienos vaidmuo stovint čia man yra nepatogus. Atvirai sakau, kad taip ir jaučiuosi. Tikiu, kad atvirumas yra kelias į jūsų širdis“, – kalbėjo G.Martirosian.
Prabilusi apie vaidmenis, Gabrielė Martirosian atskleidė, kad jos autoritetas visada buvo jos mama, todėl ji nuo pat mažens norėjo „įlįsti“ į mamos vaidmenį. Kreipdamasi į transliaciją stebinčią mamą, juokaudama įspėjo, kad šios dalies gali neklausyti, nes ji gali būti ir nepatogi.
„Visą gyvenimą tapatinausi su savo mama, buvau ją pavertusi ikona, dievaite, nes ji to verta, ji – savo srities profesionalė. Nuo mažų dienų ją matydavau daug veikiančią, o be visa to, ji yra ir nuostabi žmona, nuostabi mama. Šie vaidmenis man iki šiol nesisekė... Tai glumina ir dar didina nerimą, nes man neseniai suėjo 32-eji ir tarsi peršasi mintis, kad man nesiseka šioje srityje“, – atviravo Gabrielė ir tęsė savo pranešimą.
„Visada norėjau būti kaip mano mama, bet man labai nesisekė. Man visada buvo negana mano darbo, radijo, televizijos, renginių... Ir visada gyvenau su mintimi, kad reikia daryti daugiau, nes mano autoritetas darė dar daugiau. Visuomet jaučiausi nepakankama, nesugebėjau įvertinti savo mažų ar didelių pergalių, bandžiau „pritemti“ save, bet man nepavyko“, – pridūrė Gabrielė.
G.Martirosian paatviravo, kad būtent šis savęs spaudimas neleido jai džiaugtis kiekviena diena ir savo pasiekimais, tačiau jai galiausiai padėjo savęs pažinimas ir psichoterapija.
„Supratau, kad aš ir mama esame du skirtingi žmonės ir nieko blogo turėti autoritetą, tačiau nereikia su juo tapatintis. Nesvarbu, ar tai artimas ar svetimas žmogus, tai yra ydinga. Tad atsakyti į klausimą, kas aš esu, yra sudėtinga dėl to, nes mes, kaip socialinės būtybės, esame linkę tapatintis su kitais arba būti grupėje. Joje juk saugiau ir ramiau, nereikia nieko įrodinėti. Daugybę metų ir aš ieškojau, kokioje grupėje galėčiau jaustis patogiai, bet jos nepavyko rasti. Galiausiai supratau, kad pati sau galiu sukurti tą aplinką, kurioje man gera ir galiu būti savimi.
Autentiškumas ir savarankiškumas yra tos savybės, kurias reikia ugdyti. Gal šį pasakymą sunku suprasti paaugliui, nes ir aš tik dabar tai suprantu. Kelias į autentiškumą yra sunkus ir pati aš dažnai suklumpu eidama juo“, – „Žalgirio“ arenai kalbėjo Gabrielė.
Gabrielė pasidalijo svarbiu metodu, kaip atsikratyti nepakankamumo jausmo ir savo kasdienybę paverti lengvesne. Laidų vedėja to išmoko psichoterapijos metu.
„Nustojau sakyti, kad turiu vaikystės traumų. Jos daro mums įtaką tol, kol leidžiame joms tai daryti. Tikiuosi, kad mano tėvai neįsižeis klausydami ką pasakoju, bet aš manau, kad visos šios patirtys yra bendros ir galime apie tai kalbėti garsiai“.
Besidalindama savo mintimis tema „Ar privalau būti tobulu?“, G.Martirosian prabilo apie savo išgyvenimus, kaip pati ilgus metus siekė tobulumo, tačiau galiausiai suprato, kad tai ne tik neįmanoma, bet ir nereikalinga.
„Aš siekiu atsikratyti visuomenės stereotipų. Ar turiu būti tobula? Tikrai ilgai taip galvojau ir tikslingai tuo siekiau, bet man tikslingai nesisekė. Kol neatradau, atsakymo – kodėl? O atsakymas paprastas: tobulumas yra tiesiog nepasiekiamas. Jis yra iliuzija, kuria mes tikime. Tikėjau ir aš, todėl visada buvau sau nepakankama“, – atviravo laidų vedėja ir pasidalijo savo asmeninėmis patirtimis.
„Esu nupliekusi save, kad scenoje pasakiau netinkamą žodį. Esu suklydusi pasakydama svarbiausių Lietuvos politikos asmenų pavardes. Maniau, kad skradžiai žemę prasmegsiu ir manęs niekas nebekvies vesti renginių, nes esu prasta savo srityje dėl vieno ne taip ištarto žodžio. Šis tobulumo svarmuo ant mano pečių gulėjo daugybę metų. Meluočiau, jei sakyčiau, kad jo visai nebėra, bet dabar leidžiu sau klysti ir tai yra dovana“, – pripažino Gabrielė.
Baigdama pranešimą, G.Martirosian palinkėjo atsikratyti noro pasiekti tobulumą, nebijoti klysti, o suklydus gebėti iš savęs pasijuokti.
„Tiesiog būkime saviironiški ir juokaukime. Klysti yra žmogiška, tad priimkime tai, kaip natūralią savybę. Leiskime sau klysti, kai reikia paprašykime pagalbos ir pasitikėkime aplinka, orientuokimės į procesą, o ne į rezultatą. Atsakykite sau atvirai į klausimą, kas aš esu? Noriu pakviesti jus į pažinimo kelionę, jei ji ir nepatogi ar varginanti. Linkiu būti pilnais savyje, tada mažiau žvalgysimės į išorę“, – atsisveikindama su susirinkusia publika palinkėjo Gabrielė Martirosian.
Fotogalerija:
+67