„Galiu gauti viską, ko noriu“ – tai trukdo šiuolaikinei meilei
Šiuolaikinė karta yra įtikėjusi, kad gali gauti viską, ko tik panorės. Siekiant karjeros ar laimės tai dažniausiai padeda, tačiau, kalbant apie santykius, toks mąstymas kenkia. Nes, net ir turint mylimą žmogų, kartais šmėsteli mintis: o gal yra dar geriau?..
Olandų filosofas Janas Drostas žurnalui „Flow“ teigia, kad „gyvename vartojimo eroje – mūsų visa visuomenė įpratusi patenkinti savo poreikius. Gali pasirinkti viską, ko tik nori. Ir mes sujungiame šį vartotojišką požiūrį su romantišku nesusipratimu, neva meilė automatiškai turi skatinti mus jaustis gerai. Tai – žlugdanti kombinacija. Ji skatina žmones svarstyti, kad gal jie galėtų rasti geriau kur nors kitur, užuot pagalvojus, kad patys galėtų padaryti geresnę esamą situaciją.“
J. Drostas yra išleidęs knygą apie tingią šiuolaikinę meilę – pasyvų ir idealizuotą požiūrį, kuris skatina mus galvoti, kad santykiai yra nepakankamai geri, jei mes nesijaučiame visą laiką gerai dėl jų. Ir kas galėtų pasakyti, kad nėra taip bent kartais pagalvojęs?.. Filosofas labai aiškiai pabrėžia, kad toks mąstymas kenkia. Tačiau tai galima pakeisti – tik prireiks laiko ir pastangų.
Pirmiausia jis pataria apsvarstyti, kas mums yra geri santykiai. Ir kokiu geru, dėmesingu partneriu galėtume būti mes, užuot reikalavę kažko iš kito? Nuolatiniai reikalavimai kitam (dažnai – nerealistiški) griauna santykių pamatus.
„Kai sutinkame tinkamą žmogų, tikimės, kad visada su juo jausimės gerai“, – teigia J. Drostas ir primena, kad dėl savo geros savijautos, kaip ir dėl santykių gerovės, mes patys turime įdėti didelį indėlį, o ne laukti, kada gi tie santykiai bus geri, ar kada partneris padarys mus laimingus.
Specialistas pataria paklausti savęs, ko tikitės iš santykių. Ne iš meilės kaip sąvokos. „Meilė nėra tiesiog sąmonės būsena, kuri ištinka; tai visuomet yra santykiai.“
Kita problema, J. Drosto teigimu, kad šiuolaikiniai žmonės net ir kurdami santykius labai nori išsaugoti autonomiją. O tai padaryti sunku. Kad santykiai būtų geri, reikia išlaikyti balansą. Ir pripažinti, kad negali išsaugoti visiškos nepriklausomybės, jeigu sieji savo gyvenimą su mylimu žmogumi. Pripažinti, kad gali susitvarkyti su savo gyvenimu ir pats vienas, tačiau tau reikia ir kitų žmonių. Tie, kurie bijo įsipareigoti, kitą žmogų mato kaip kliūtį jų nepriklausomybei.
Filosofas pabrėžia ir tai, kad nereikia išlaikyti sudėtingų ir skaudinančių santykių vien dėl „meilės iki grabo lentos“ idėjos. Reikia suvokti, kodėl santykiai netenkina. Viena yra – neištikimas ar smurtaujantis partneris, o visai kas kita – mintis, kad gal kažkur yra žmogus, su kuriuo galima jaustis dar geriau. Anot J. Drosto, jei mes pasiliekame sau vidinę galimybę pasirinkti kažką kitą, kuris bus „geresnis“ nei dabartinis partneris, mes negalime sąžiningai įsipareigoti ir sukurti gerų santykių.
„Ilgalaikiai santykiai galimybę tęstis turi tik tada, kai abu partneriai nusprendžia, kad jie daugiau neturi jokio pasirinkimo“, – apibendrina specialistas žurnalui „Flow“.
Meilė turėtų būti veiksmažodis; tai – veiksmas. Mylėti reikia ir tada, kai jūs jaučiatės blogai, ir tada, kai jūsų antra pusė yra blogos nuotaikos.
Dėmesys, pagarba, kito poreikių įsiklausymas, emocinė parama, kantrybė, artumas – to reikia kuriant darnius santykius.