„Kai persekioja nerimas, aš gaminu. Kepu pyragus, keksiukus, sausainius. Taip atsipalaiduoju, pabėgu nuo blogų minčių ir grįžtu į save“, – prisipažįsta tarpdisciplininio meno kūrėja Julija JANUS (52).
„Žmogaus protas – hiperaktyvi, nerimstanti beždžionė. Jei tik neturi galimybės atitrūkti, ramiai pamąstyti ar nemąstyti, įsižeminti, ta beždžionė tampa visu vagonu sau vietos nerandančių gyvūnų ir jis po tavo vidų važinėja pirmyn atgal nerimo pavidalu, – sako Julija. – Tada ir apninka depresija, ištinka nerimo, panikos priepuoliai, išlenda net fizinės ligos. Man pyrago tešlos maišymas – meditacija. Kepdama atsipalaiduoju, išnyksta nerimas.
Be to, per kūrybą virtuvėje parodau savo meilę artimiesiems. Taigi, šeimininkavimas mane ir nuramina, ir atneša pripažinimo, dėmesio, kurio kartais pritrūksta. O aš jaučiuosi šeimai daranti gera. Atrodytų, paprastas, mažas dalykas, bet smulkmenose slypi Dievas. Atmosfera, kurią namuose gamindama kuriu, ramybė, kurią bandau išlaikyti, kartais vertingesnė už auksą.“