Garsi parduotuvė pamalonino žinomus žmones taip, kad jie negalėjo atsispirti
Mindaugo gatvės prekybos centras „Maxima“ daugeliui vilniečių yra legenda. Per 18 metų visą parą dirbanti parduotuvė gelbėjo ne vieną alkstantį, tai buvo naktinis saugus taškas, kuriame, jei ką, galima sutvarkyti iškilusias problemas. Kai kas net sugebėjo susirasti gyvenimo meilę.
Štai menininkė Jolita Vaitkutė būtent „Maximoje“ sutiko savo būsimą vyrą Silvestrą Dikčių.
Rugpjūčio 10 d. po rekonstrukcijos Mindaugo „Maxima“ atveria duris. Į atidarymą prikvietė žinomų žmonių. Prieš tai išsiuntė dovanų su drobiniu maišeliu ir užrašu. Štai jie labai nustebino, nors tai reklamos dalis, nustebino maloniai – taip taikliai parinkti užrašai, atskleidžiantys dovanos gavėjo veiklą, pomėgius, net charakterį.
„Savo gyvenimo meilę gali sutikti pirmadienio naktį prekybos centro šokolado skyriuje“, – tai apie menininkę Jolitą Vaitkutę.
„Kai normalios bobos neina OUT, tai kartais eina pasišopinti“ – su tokiu užrašu maišelis skirtas reklamos specialistei ir dainininkei Dovilei Filmanavičiūtei-Miss Sheep.
„Tas jausmas, kai praleidi Lady Gagos skambutį, nes pozavai Jolitos Vaitkutės kuriamam portretui“, – toks maišelis pasiekė muzikantą Martyną Levickį.
„Net Užkalnio šaldiklyje kartais baigiasi koldūnai. Tada jis eina pirkti jų į savo parduotuvę Mindaugo gatvėje“, – jau aišku, kam skirtas šis drobinis maišelis – garsiajam publicistui ir rašytojui Andriui Užkalniui.
„Kelioninis krepšys išvykstant neturi būti pilnas – juk viską galima nusipirkti“, – idėjos sumanytojai užrašė garsaus kelionių organizatoriaus Rimvydo Širvinsko-Makaliaus patarimą jam pačiam.
„Kai jos labiausiai reikia, Tavo geriausia draugė gali būti tiesiog išėjusi apsipirkti“, – koketiškas užrašas skirtas tituluotai gražuolei Simonai Burbaitei.
Idėja įdomi, bet ar naudos garsenybės tuos maišelius?
„Žinoma! Eisiu surasti savo geriausią draugę, kuri išėjo apsipirkti. Įdomu, ką ji ten perka”, – juokdamasi prie maišelio užrašo tono prisiderino Simona Burbaitė.
„Būtinai. Mes kiek įmanoma bandom tausoti gamtą. Turiu pirkinių maišelių nuo Kanų kino festivalio iki „Kaunastic” žemėlapio ir Beatos virtuvės. Ir visus naudoju”, – patikino Dovilė Filmanavičiūtė-Miss Sheep.
„Kai artėja pirkinių metas, labiausiai nekantrauja Žoris. Džiaugiamės personalizuota „Maxima“ dovanėle, eisim nuo rytojaus pripildyti ją gėrybėmis“, – žadėjo Martynas Levickis.
Andrius Užkalnis įkvėptas: „1. Šitas maišelis toks gražus, kad aš jį pasiimsiu ypatingoms progoms ir tada, kai žinosiu, kad nereikės pirkti nieko tepančio ar šiaip galinčio jį apgadinti. O paprastai perku didžiuosius plastikinius maišus ir naudoju juos kaip įtiesalus šiukšlinei. Tada nereikia atskirų šiukšlinės maišelių pirkinėti, o pagal kainą jie panašūs. 2. Kai Lietuvoje atsirado „Maximos“, tai aš gyvenau Anglijoje, ir, kadangi mano mamos namai ne tik toje pačioje Mindaugo gatvėje, bet ir toje pačioje jos pusėje, per penketą namų, tai grįžęs Vilniun ten eidavau nusipirkti to, ko pasiilgdavau Anglijoje: šokoladinių varškės sūrelių ir varškės sūrio „Margutis“ su želė gabaliukais. O dar tais kartais pirkdavau dideliais kiekiais lietuviškas kompaktines plokšteles, kad būtų ką grįžus klausyti automobilyje, atsidarius langus. Taip, tikrai, tai buvo ir „Dinamika“, ir „Mango“, ir visokios popso rinktinės. Bet vis tiek, būdamas žmogus iš praeities, prisimenu Mindaugo „Maximą“ visų pirma kaip „baldų parduotuvę“. Ten apačioje būdavo bufetas ir bandelės su dešrelėmis.“
Net daug keliaujantis Rimvydas Širvinskas-Makalius neketina maišelio numesti namuose: „Dovanas gauti yra labai malonu, tačiau pamačius tik tau skirtą, personalizuotą dovaną visada nusišypsau. Juk kažkas skyrė laiko ir nagrinėjo mano kelionių patarimus, kuriuose visuomet savo skaitytojus raminu, kad jei kažką ir pamiršite – visuomet galite nusipirkti! Visai neseniai gavau pylos, kad parduotuvėse kasdien perku vienkartinius maišelius. Pasiskundžiau, kad tiesiog neturiu vieno nuolatinio. Manau, dabar nebegalėsiu išsisukti, o gautas dovanų maišelis jau mano krepšyje“.