Prancūzų gydytojo Alaino Delaboso sukurtoje dietoje daugiausia dėmesio skiriama ne tam, ką, o kada valgyti. Jo rekomendacijos pagrįstos daugelio metų stebėjimais, kaip medžiagų apykaitos aktyvumas kinta įvairiu paros metu.
Pasak jo, nereikia atsisakyti mėgstamo maisto, tik ko nors įsigeidus kartais tenka lukterėti, kol ateis tam produktui „tinkamas“ metas. Tiesa, laikantis A. Delaboso dietos, kilogramai tirpsta negreitai (per mėnesį galima numesti maždaug 2–3 kg), užtat, sakoma, ilgam ar gal net visam laikui.
Valgiaraščio pavyzdys
► Pusryčiai (6–9 val.)
Ką tik „atsibudęs“ skrandis lengvai suvirškina bet kokį maistą, taip pat ir riebų. A. Delabosas pataria dienotvarkę susiplanuoti taip, kad sočius pusryčius būtų galima pavalgyti iki 9 valandos. Mat nuo 9 val. ryto prasideda didžiausia per visą parą skrandžio neveiklumo fazė. Nespėjusius papusryčiauti iki to laiko, A. Delabosas ragina porą valandų pabūti nevalgius. Na, o tiems, kurie spėja tai padaryti laiku, pataria rinktis duoną, košę, kiaušinius, sviestą, mėsą. Tik saldumynų, pasak dietos kūrėjo, verčiau nevalgyti, antraip nuovargis pradės „lenkti prie žemės“ dienai net neįpusėjus. Mat rytą kasa – cukraus kiekį kraujyje reguliuojantis organas – būna aktyviausia. Jei tuo metu suvalgysite ką nors saldaus, kasos aktyviai išskiriamas insulinas greičiau nei kitu paros metu „susidoros“ su kraujyje padidėjusiu cukraus kiekiu, ir jo lygis vėl staigiai nukris.
► Pietūs (13–14 val.)
Dienai įpusėjus, skrandis būna puikiai pasiruošęs virškinti baltymus. Tinkamiausias pietų patiekalas – iš žuvies, vištienos ar liesos mėsos. Svarbiausia, kad viskas būtų paruošta be riebalų. Porcijos dydį (gramais) A. Delabosas siūlo apskaičiuoti pagal jo paties sudarytą formulę: jūsų ūgis (centimetrais) + 100. Vadinasi, jei esate 170 cm ūgio, pietums galite sukirsti 270 g mėsos ar žuvies gabalą. Garnyrui tinka krakmolingi produktai: bulvės, ryžiai, makaronai. Po tokių gana sočių pietų nieko saldaus A. Delabosas, deja, neleidžia…
► Pavakariai (16 val.)
Pagaliau išmušė smaližių valanda! Tai vienintelis paros metas, kai, A. Delaboso nuomone, ne tik galima, bet netgi reikia suvalgyti ką nors saldaus: 30 g šokolado, saują džiovintų vaisių ar porciją kokio kito mėgstamo deserto. Pasmaližiavus sumažėja šiuo paros metu visada padidėjantis insulino kiekis kraujyje – bus galima ramiai nusiteikus sulaukti vakarienės.
► Vakarienė (18–20 val.)
Vakarieniauti geriausia saulei leidžiantis. Taigi vasarą vakarienė gali būti gana vėlyva, o žiemą paskutinį kartą reikia pavalgyti anksti. Taip nesutrikdomas natūralus organizmo ritmas. Tačiau ir žiemą, ir vasarą vakarienė turi būti kukli. Prieš miegą gausiai pamaitintas kūnas tikrai nespės sudeginti visų kalorijų ir kaups riebalų atsargas. Be to, naktį organizmas turi ilsėtis, o virškinimas – sunkus darbas. Vakarienei reikėtų skirti trigubai daugiau angliavandenių nei baltymų. Tačiau vyresniems kaip 40 metų žmonėms, kurie nori numesti antsvorio, A. Delabosas nepataria valgyti makaronų, duonos, bulvių, kruopų, mat organizmas šiame amžiuje nebepajėgus taip greitai sudeginti angliavandenių, kaip jaunų žmonių, todėl panaudoja juos riebalų atsargoms kaupti. Garuose arba vandenyje virtos daržovės – geriausias vakarienės patiekalas. Jei vien nuo daržovių nepasisotinate, galite „prisidurti“ gabalėlį vištienos. Vakarienei skirtos mėsos porcijos dydį A. Delabosas siūlo apskaičiuoti pagal tokią formulę: ūgis (centimetrais) – 40. Vadinasi, jei esate 170 cm ūgio, vakarienei turėtumėte pasitenkinti 130 g vištienos gabalėliu.