Gražios figūros paslaptis: ką vertėtų žinoti apie salotas?
Jei nesi gydytojas ar mitybos specialistas, lengva susidaryti klaidingą nuomonę apie vieną ar kitą produktą. Kai kurie jų tradiciškai garbstomi, kiti drabstomi purvais (turime galvoje naudą sveikatai), tačiau tiesa dažniausiai būna kažkur ties viduriu. Perskaitykite informaciją apie kai kurias salotų medžiagas – pačios įsitikinsite.
Neriebus padažas – sveikiausias
Ne visai taip. Pašalinus riebalus kalorijų sumažėja, tačiau daugelyje tokių padažų apstu cukraus (vienai porcijai salotų skirtame kiekyje būna ir 2 šaukšteliai) ir nulis naudingų medžiagų. Maža to, jie nepadeda organizmui absorbuoti antioksidantų karotenoidų, labai svarbių augalinių medžiagų, mažinančių širdies ligų riziką. Per vieną tyrimą išsiaiškinta, kad valgydami „nenukenksmintais“ padažais uždarytas salotas eksperimento dalyviai pasisavino du kartus daugiau karotenoidų. Šiems žmogaus bičiuliams neriebus padažas užtrenkia prieš nosį duris.
Salieruose nėra kalorijų
Yra. Vis dėlto tai labai tinkamas maistas besirūpinančioms savo svoriu, nes vienas lapkotis turi tik 6 kilokalorijas. Deja, kūnui, pasak Merilando žmogaus mitybos tyrimų centro (JAV) daktaro Davido Baerio, tik tiek ir reikia – lapkotį sukramtyti ir suvirškinti. Taigi klysta tie, kurie mano, kad galima prisikimšti salierų ir dar nesivaržant pakramsnoti kaloringo sūrio. „Maistas be kalorijų kol kas neišrastas“, – teigia Davidas Baeris.
Sėjamosios salotos (lettuce) – organizmui svarbių medžiagų saugykla
Perdedama. Pavyzdžiui, raudonlapėse garbanotosiose, romaninėse salotose daug provitamino A, arba beta karoteno, tačiau kitų biologiškai aktyvių komponentų gausa jos didžiuotis negali. Šviesialapėse sėjamosiose, kaip antai trūkažolėse ir gūžinėse, salotose jų dar mažiau. Superžvaigždės – gražgarstės ir rėžiukai, turtingi komponentų nuo vėžio. Pavyzdžiui, rėžiukuose yra viena medžiaga, kuri, kaip parodė tyrimai, neutralizuoja navikus augti skatinančius toksinus, esančius tabako dūmuose. Špinatai – taip pat puiki daržovė, turinti daug liuteino, kuris saugo nuo vėžio ir regėjimo problemų. Jauni lapiniai kopūstai, garstyčių ir griežčių lapai ne tokie kieti, švelnesnio skonio nei subrendę, tačiau juose taip pat daug medžiagų, kovojančių su vėžiu.
Reikia rinktis žalią spalvą
Netiesa. Žaliose daržovėse nėra arba yra mažai kai kurių žmogaus organizmui naudingų fitomedžiagų, bet jų turi raudonos spalvos daržovės. Pavyzdžiui, baklažanai padeda sumažinti širdies ligų riziką ir gerina smegenų veiklą. Nuo vėžio saugančių medžiagų yra ridikėliuose, daug labai stipraus antioksidanto likopeno – pomidoruose.
Valgysi avinžirnius – netrūks baltymų
Tai priklauso nuo jūsų kūno masės ir avinžirnių kiekio. Per dieną 454 g svorio turi tekti 0,36 g baltymų (taigi – jei esate moteris, sverianti 70 kg, su maistu turite gauti apie 55 g baltymų). Kad būtų lengviau orientuotis: 1/4 puodelio avinžirnių apytikriai turi 4 g, 3/4 puodelio – 11 g baltymų. Pastaruosius, gaunamus iš šių mažų pupelių (jas dar vadina garbanzo pupelėmis), kuo puikiausiai galima papildyti kitais maisto produktais, tinkamais salotoms: virtais kiaušiniais (1/4 puodelio – 4 g baltymų), geltonu sūriu (1/4 puodelio – 7 g baltymų). Teigiama, kad avinžirniai yra maistingesni už tradicinius žirnius, – pasigamina mažiau dujų žarnyne. Jų pasta – visame pasaulyje žinomo Artimųjų Rytų patiekalo humuso pagrindas.
Salotos su feta ne tokios riebios kaip su rūkytu bekonu
Netiesa. Bekonas niekada nelaimės prizo sveiko maisto varžybose: dietologai vertina jį kaip žalingų riebalų šaltinį. Tai gerokai prastesnis pasirinkimas nei kita mėsa. Ir vis dėlto jis nėra toks blogas, kaip galbūt manote. Vienas vidutinio dydžio gabalėlis, apvoliotas 1,5 šaukštelio džiūvėsių, apytikriai turi tiek pat riebalų, kaip 2 šaukštai fetos arba 1 šaukštas saulėgrąžų. Jei naudojate salotoms kurį nors iš šių produktų, geriau apsieikite be riebių kreminių padažų ir skrebučių.
Daržovėmis neapsinuodysi (ne taip kaip jautiena ar vištiena)
Netiesa. Pasak Atlantos ligų kontrolės centro (JAV) daktaro Christopherio Bradeno, sėjamosios salotos (lettuce), salotų daigai, pomidorai gali turėti salmonelių, nuodingųjų E. coli bakterijų, kitų žmogaus sveikatai galinčių pakenkti mikroorganizmų. Kaip jie patenka į augalus? Iš organinių trąšų (mėšlo), užteršto vandens, nuo nešvarios pjaustymo lentos ar peilio... Jas gali paskleisti žmogus, liesdamas daržoves neplautomis rankomis. Jei valgote ne namie – nieko pakeisti negalite, tačiau sau ruošdamos salotas būtinai paisykite higienos taisyklių.
Ekologiškos salotos – geresnės
Ne taip kategoriškai! Jei kalbama apie bioaktyvias medžiagas, esančias salotose, pastarųjų šviežumas svarbiau už nuorodą, kad jos išaugintos ekologiniame ūkyje. Nuskintos salotos kasdien praranda vitaminus B, C ir kitas naudingas medžiagas, o šviesa ir karštis šį procesą paspartina. Kitaip sakant, įprastinėje sėjamųjų salotų gūžėje, nuskintoje vakar, bus kur kas daugiau naudingų medžiagų nei ekologiškoje, atvežtoje iš lauko prieš savaitę. Žinoma, yra kitų argumentų, skatinančių rinktis ekologiškas daržoves, tačiau nereikia savęs apgaudinėti dėl šimtaprocentinės jų naudos.