Guoda Azguridienė: Maitintis sveikai yra paprasta
Nėra visiems tinkančio universalaus sveikos mitybos recepto. Tuo įsitikinusi knygos „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“ autorė Guoda Azguridienė. Pasak jos, jei norime atsakymų, pirmiausia turime užduoti teisingus klausimus. „Knygą apie maistą ir ėmiau rašyti norėdama padėti žmonėms sau užduoti būtent tokius klausimus“, – interviu žurnalui „Ji“ sakė Guoda.
– Guoda, ar vaikystėje buvote ta mergaitė, kuriai buvo įdomu sukiotis virtuvėje?
– Tikrai ne. Man daug įdomiau buvo įvairūs medžio darbai, kuriuos trukdydavau dirbti tėvui ir seneliui. Žinoma, turėjau savo darbelių ir virtuvėje, bet įdomūs jie man tapo gerokai vėliau.
– Vis dėlto dabar dažniausiai esate pristatoma kaip maisto specialistė, nors anksčiau dirbote Lietuvos laisvosios rinkos institute, garsėjote savo ekonomikos įžvalgomis. Kaip įvyko šis jūsų gyvenimo posūkis?
– Tai labiau veiklos lauko pakeitimas nei kažkoks vidinis posūkis. Mane visuomet domino tie dalykai, kurie žmonėms suteikia gerą savijautą. Pradedant sveikomis mintimis ir baigiant mityba bei kūno priežiūra. Būtent tokia tvarka – mintys yra svarbiausios. Žinoma, po 12 metų darbo Laisvosios rinkos institute keisti veiklos sritį buvo neramu. Tačiau be to negali vykti jokie rimtesni pokyčiai gyvenime.
Beje, institute įgyti įgūdžiai man ir dabar yra labai naudingi. Ankstesnė veikla išmokė dirbti su gausia informacija, nevienareikšmiais požiūriais ir duomenų analize. Aš neteikiu asmeninių konsultacijų mitybos klausimais, tačiau galiu padėti žmonėms susigaudyti informacijos vandenyne. Padedu užduoti teisingus klausimus, o ne nurodau vienareikšmius atsakymus.
Taip pat skaitykite: „Bet“ sindromas: pasitikrinkite, ar jis kamuoja ir jus
– Ar tai ir paskatino parašyti knygą? Ką jums pačiai reiškia knyga „Maistas. Ką mes darome su juo, o jis su mumis“?
– Parašyti knygą apie maistą, sveiką mitybą, ekologiškus ir kokybiškus maisto produktus mane pirmiausia paskatino vyras Aris. Jam vis atrodė, kad atskiruose mano straipsniuose mintis tarsi nutrūksta, neatskleidžiama iki galo. Pradėjusi rašyti pajutau, kad jis teisus – rašyti sekėsi lengvai ir sklandžiai.
Apskritai, knygos rašymas man nebuvo nauja patirtis. Esu parašiusi knygą „Auksinės žuvelės ilgesys“, skirtą ekonomikos temoms. Turiu nuojautą, kad tai nebus ir paskutinė knyga. Kaip sakoma, jei gali nerašyti – nerašyk. Kol kas galiu, bet kiek tai truks, nežinau.
– Na, skaitytojai tikrai apsidžiaugtų sulaukę naujų jūsų knygų. Juk ir „Maistas“ iškart šovė į perkamiausių knygų sąrašus.
– Tiesa, knyga išties skaitoma – jau du kartus leidome papildomus tiražus. Tai tik rodo, jog žmonės iš tikrųjų domisi mityba. Taip pat manau, kad įvairios rekomendacijos savo tonu ir terminologija būna sunkiai suprantamos ir priimamos. Todėl bandžiau viską paaiškinti kuo paprasčiau, kad žmonės apie maistą įgytų bendrųjų žinių.
Situacija keičiasi ir po kokių penkerių metų mano knygoje išdėstyti dalykai bus visuotinai žinomi. Be to, stengiausi, kad skaityti knygą būtų smagu. Viliuosi, kad stilius taip pat prisidėjo prie jos populiarumo.
Taip pat skaitykite: Ruošiamės vasarai: 3 žaliųjų kokteilių receptai
– Patarimų dėl mitybos šiais laikais galima rasti nesuskaičiuojamą galybę, dažnai tie patarimai vienas kitam visiškai prieštarauja. Kaip atskirti gerą patarimą nuo prasto?
– Lygiai taip pat kaip ir visus kitus tinkamus dalykus nuo netinkamų – protu ir širdimi. Nėra visiems tinkančių universalių taisyklių, todėl griežtos rekomendacijos dažnai nesuveikia, žmonės jas atmeta net nesusimąstę. Ir tai natūralu, nes radikalūs mitybos pokyčiai nėra gerai, o ir nelabai pavyksta. Todėl tik pats žmogus gali įvertinti rekomendacijas ir jas prisitaikyti. Tiesiog reikia būti sąžiningam sau, tada tikrai rasite rekomendacijų, kurios pateisins bet kokius valgymo įpročius.
– O jūs pati ar galite pasakyti, kad šventai laikotės sveikos mitybos principų? Ar visuomet turite laiko ir galimybių gaminti pati?
Pagaminti kokybišką ir sveiką patiekalą netrunka ilgiau nei nesveiką. Galbūt dalis žmonių dėl to ir nesidomi sveiku maistu, nes mano, kad tai labai sudėtinga.
– Išties nesveiko maisto nėra daug – tai visoks greitas maistas ir rafinuoti produktai. Aš negaminu nieko su rafinuotu aliejumi, tačiau baltų miltų blynus retkarčiais kepu. Įvairūs pyragaičiai iš principo nėra sveikas maistas, tačiau kartais juos valgau. Mūsų sveikatai svarbu tai, ką valgome kasdien, o ne retkarčiais.
Laiko maistui tikrai randu, nes gaminu jį paprastai ir greitai. Pagaminti kokybišką ir sveiką patiekalą netrunka ilgiau nei nesveiką. Galbūt dalis žmonių dėl to ir nesidomi sveiku maistu, nes mano, kad tai labai sudėtinga. Taip nėra. Tai taip pat buvo vienas iš stimulų parašyti knygą, kad paneigčiau šiuos mitus. Atsirinkti sau tinkamus produktus ir iš jų gaminti galima be papildomo laiko ir streso.
– Vaikus auginantys tėvai galėtų atsakyti, kad stresą kelia nuolatiniai ginčai dėl traškučių, saldumynų, kitokių nesveikų užkandžių. O kaip šiuo klausimu jums sekasi susitarti su savo dukra? Ji taip pat reikalauja tokių dalykų.
– Nuolat nereikalauja. Normaliai – kartą per dieną. Kai aplink daug pagundų, dažniau. Tačiau manau, kad šis pažinties su įvairiomis pagundomis ir jų atmetimo etapas yra neišvengiamas. Jis reikalingas vaiko pažinimui. Vis dėlto didelės problemos dėl to iki šiol neturime. Dukrai saldumynai – tai įvairios uogos, džiovinti vaisiai, ji valgo labai įvairų maistą.