Gydanti meilės galia: sveikatos šaltinis – rūpestis, bučiniai ir apkabinimai

Gal pamenate merginas, laikančias plakatus „Nemokami apkabinimai“, reportažuose apie teroristinį išpuolį Prancūzijos sostinėje ir paryžiečių nuotaikas po jo?

2004-aisiais apkabinimų judėjimą, vėliau pasklidusį po visą pasaulį, inspiravo vienas australas. Jis ryžosi tokiam poelgiui judrioje miesto vietoje, nes jautėsi labai vienišas ir niekam nereikalingas.

Taigi jau daugiau kaip dešimtmetį įvairių šalių gyventojai skirtingomis progomis draugiškai glėbesčiuojasi: tai žmones sujungia ir suteikia jiems jėgų. Maža to, saugo nuo streso ir gerina sveikatą. Apie tai pernai paskelbė žurnalas „Psychological Science“.

Carnegie Mellon universitete buvo atliktas įdomus eksperimentas: dvi savaites tyrėjai fiksavo, kaip dažnai dalyviai konfliktavo su kitais žmonėmis ir kaip dažnai buvo kitų žmonių apkabinami. Paskui visi „bandomieji triušiai“ buvo paveikti peršalimą sukeliančiu virusu. Tyrėjų išvada: silpniausiai jis „niuktelėjo“ tiems, kurie prieš jį gaudami dažniausiai glėbesčiavosi su kitais ir labiausiai juto aplinkinių palaikymą.

Tarkim, nemokamų apkabinimų, kuriais dalijasi praeiviai, idėja jums nelabai patinka. Tačiau sveikatinamosios artimo ir jums mielo žmogaus apkabinimų galios nenuneigsite. „Savo vyrų kasdien ir dažnai apkabinamų moterų kraujyje nustatėme didžiausią oksitocino (vadinamojo meilės hormono, red. past.) koncentraciją. Jų sistolinis kraujo spaudimas buvo žemesnis už moterų, kurios rečiau patyrė tokį kontaktą su sutuoktiniu. Rezultatas prilygo tam, kuris gaunamas geriant populiariausius vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, – taip savo tyrimą pakomentavo Šiaurės Karolinos universiteto profesorė psichiatrė Kathleen Light. – Nesuklysiu sakydama, kad oksitocinas tiesiogiai susijęs su emociniu ir fiziniu partnerių artumu.“

Idealus ryšys suteikia jums erdvę, kurioje galite įkrauti išsekusias baterijas. Tada buvimas namie su partneriu ramina, nes žmogus jaučiasi esąs saugiame lizde

Beje, santykių ekspertai pabrėžia, kad nors seksas – viena iš artumo prielaidų, jis nėra toks galingas kaip nefizinis tarpusavio ryšys, kuris gelbsti ir sunkiausiais laikais. „Idealus ryšys suteikia jums erdvę, kurioje galite įkrauti išsekusias baterijas. Tada buvimas namie su partneriu ramina, nes žmogus jaučiasi esąs saugiame lizde“, – teigia šeimyninių santykių konsultantė ir moterų seksualumo tyrėja Carol Rinkleib Ellison.

O koks veiksmingas gali būti fizinis prisilietimas ne tik jį gaunančiam, bet ir duodančiam, iliustruoja eksperimentas, atliktas Kalifornijos universiteto mokslininkų. Jame dalyvavo 20 įsimylėjėlių porų. Jei tuo metu, kai merginai būdavo daroma galvos magnetinio rezonanso tomografija, o vaikinas jai matant patirdavo elektros smūgį, juodu laikydavosi už rankų, merginos smegenys demonstruodavo mažesnį susijaudinimą dėl mylimojo patiriamo skausmo. Kai jis jos neliesdavo, smegenys reaguodavo audringiau.

Ką gali meilė

Mokslininkų jau surinkti įrodymai neleidžia abejoti, kad meilė palanki sveikatai. Kad ji, pasireiškianti per romantiškus santykius, draugystę, giminystę, rūpinimąsi kitais, daro mus stipresnius, skatina sveikimą ir užtikrina ilgesnį gyvenimą. Be jau minėtų dalykų, glaudus dviejų žmonių ryšys, abu partnerius tenkinanti ilgalaikė sąjunga gali dar tikrai daug:

• stiprina imuninę sistemą, o tai padeda ne tik išvengti vizitų pas gydytojus, rečiau sirgti sezoninėmis ligomis, bet ir kovoti su vėžiu;
• suteikia energijos;
• saugo nuo ilgalaikių depresinių nuotaikų, nerimo;
• padeda įveikti tokias priklausomybes kaip alkoholizmas ir svaiginimasis narkotinėmis medžiagomis;
• lengvina skausmo kontroliavimą, padeda jį ištverti;
• skatina sveikiau gyventi;
• motyvuoja atsikratyti antsvorio.

​Bučinių dovanos

Yra hipotezė, kad dalydamiesi bakterijomis partneriai gali vienas kitą aprūpinti ginklu, vėliau padėsiančiu kovoti su infekcijomis.

Bučiuodamiesi žmonės gauna galybę bakterijų. Paskaičiuota, kad jei bučinys trunka 10 sekundžių, jame dalyvauja ir apie 80 tūkstančių mikroorganizmų. Skamba klaikiai, tačiau yra hipotezė, kad dalydamiesi bakterijomis partneriai gali vienas kitą aprūpinti ginklu, vėliau padėsiančiu kovoti su infekcijomis (jei taip nutiks, kad ateity vienas kitam jas perduos). „Intymūs bučiniai, kai įvyksta liežuvių kontaktas ir apsikeičiama seilėmis, būdingi tik žmonėms ir jie praktikuojami daugiau kaip 90 proc. žinomų kultūrų, – sako tyrėjas iš Olandijos Remco Kort, kartu su kolegomis išsikėlęs tikslą atrasti evoliucinę bučiavimosi priežastį. – Ko gero, tai piršlybų elgesys. Atrodo, kad kuo daugiau ir dažniau partneriai bučiuojasi, tuo labiau sutampa jų burnų mikrobiotos.“

Mikrobiota – tai organizme esantys mikroorganizmai, nuo kurių daug priklauso, pavyzdžiui, kaip virškinamas maistas ir kokia imuninės sistemos būklė. Yra burnos, žarnyno, makšties, kitų kūno dalių ir sistemų makrobiotos. Pasak kai kurių jų tyrinėtojų, astmos, vienos iš alergijos formų, mastai pasaulyje taip išaugo dėl to, kad žmonės gauna per mažai bakterijų, o dėl to kaltas šiuolaikinis higienos supratimas.

Štai kodėl profesorius imunologas Grahamas Rookas ragina nevengti suvalgyti ant grindų nukritusį maistą, laikyti namie augintinį ir reguliariai bučiuoti mylimuosius ir artimuosius – tai geras būdas atremti alergijas. Jei kūnas nuolat nesusiduria su bakterijomis, jis prie jų nepripranta, „tad imuninė sistema visada įsitempusi. Tai nėra gerai: kai imuninės sistemos nereikia, ji turėtų visiškai „išsijungti“, antraip jos reakcijos – beprasmės. Pavyzdžiui, ji atakuoja pro šalį einančią kaimynų katę ir gali būti, kad jums dėl to išsivystys alergija“.

Įrodymų, kad bučiniai tikrai stiprina ilgalaikių partnerių imunitetą, dar trūksta, bet, matyt, ne už kalnų toji diena, kai jų bus pateikta. Teigiama, kad bučiniai daro sveikatai ir daugiau geros įtakos:

• ramina apėmus stresui;
• bučiuojantis išsiskiriančios papildomos seilės nuplauna dantis ir sumažina apnašų;
• prancūziški bučiniai mankština burnos raumenis;
• labai aistringi bučiniai padeda deginti kalorijas.