I.Puzaraitė-Žvagulienė apie „piršlį“ ir šešurą Ž.Žvagulį: „Jis man kaip tėtis, viską gaunu iš jo“

Rugsėjo 16-ąją Drevernoje vyko didelė šventė. Irena ir Žilvinas Žvaguliai kartu su artimiausiais draugais šventė 25-ąsias santuokos metines.

Žilvino Žvagulio sūnaus Ąžuolo žmona Ineta buvo nusiteikusi dviprasmiškai. „Kadangi Žilvinas yra spontaniškas, mes ir patys tokie. Nieko per daug neplanuojame, nėra to organizavimo valanda į valandą, viskas laisvai, bet labai faina. Visi mirkome baseine iki paskutinės minutės“, – portalui Žmonės.lt sakė ji.

Ineta su Žilvinu sutaria puikiai, patikino ji portalą Žmonės.lt: „Jis man kaip tėtis, kaip autoritetas, visko iš jo mokausi, kas liečia verslą, viską gaunu tik iš jo. Visada gyveni ir mokaisi, mes šeimoje suprantame, kad be pagalbos vienas kitam nieko nepadarysi.“

Dar prieš šventę Drevernoje, Inetos ir Ąžuolo šeima kartu su Lauros ir Ryčio šeima pasveikino Ireną ir Žilviną prie Televizijos bokšto.

„Niekada negalvojau, kad spontaniška mintis gali tapti tokia įsimintina akimirka“, – rašė I.Puzaraitė-Žvagulienė ir pasidalijo nuotrauka.

„Šito mes nežinojome, vos tik pamatę žinutę nuėjome pas juos. O tada nuvykome pasėdėti į kitą vietą. Labai nustebino, buvo daug gerų emocijų. Televizijos bokšte buvau pirmą kartą per 42-ejus metus, kiek gyvenu Vilniuje“, – portalui Žmonės.lt atviravo Ž.Žvagulis.

„Prieš 26 metus aš Irenai pasipiršau, kai vežiau švęsti gimtadienio. Padaviau dėžutę su žiedu ir sakiau, kad jeigu sutinka už manęs tekėti, tegul jį užsimauna. Tada ji išvažiavo į Japoniją ir jį užsidėjo. Dabar, po 25 metų, Televizijos bokšte aš lygiai taip pat jai pasakiau – „jeigu dar sutinki su manimi toliau gyventi, štai dar viena dovana, dar vienas žiedas“. Ir Irena jį vėl priėmė – sutiko toliau tęsti mūsų kelią“, – pridūrė jis.

Žmonės.lt primena, kad būtent Žilvino Žvagulio dėka susijungė Inetos Puzaraitės ir Ąžuolio Žvagulio gyvenimo keliai. Trejus metus Ž.Žvagulio ofiso administratore dirbusi Ineta ne kartą iš scenos vilko girdėjo apie jo sūnų, kurį jis vis piršo „mokinukei“. Piršo tol, kol galiausiai Ineta ir Ąžuolas tapo šeima.

„Kai aš pas jį dirbau pusę metų iki Ąžuolui grįžtant, jis mane pasikviesdavo į kabinetą. Pakalbam apie reikalus, o paskui sako – žinai, mano sūnus grįžta, labai geras. Matau, kad tau tiktų. Labai norėčiau, kad būtum mano marti“, – yra pasakojusi Ineta.

Po 10 metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje, Ąžuolas grįžo į Lietuvą ir susipažinęs su Ineta, vienas kito nuo to laiko iš rankų nepaleido.