Ieva Voveris – atvirai apie įveiktą priklausomybę: „Jeigu ne vyras, būčiau atkritusi daugybę kartų“
Priklausomybės pripažinimas – vienas sunkiausių, bet svarbiausių žingsnių siekiant pokyčių. Tai puikiai suprato ir Čikagoje gyvenanti nuomonės formuotoja Ieva Voveris. Ilgą laiką ji nenorėjo pripažinti turinti priklausomybę, tačiau viskas pasikeitė sulaukus lemtingos žinios, kad ji taps mama. Supratusi, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti jos kūdikiui, Ieva ryžosi pokyčiams. Vis dėlto kelias į laisvę nuo priklausomybės nebuvo lengvas, tačiau Ievą labai palaikė jos vyras.
Trečioji projekto „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ istorija portale Žmonės.lt, kurią šiandien pasakoja I.Voveris, įrodo, kad nėra neįveikiamų iššūkių.
Ieva neslepia, kad tik stiprus noras, tikėjimas savimi ir ryžtas gali padėti žengti pirmąjį žingsnį, o žengus jį, visada atsiras pagalba. Todėl svarbiausia – neatidėlioti ir pradėti keisti savo gyvenimą būtent šiandien, nuo šios akimirkos.
Ieva, kada supratote, kad turite priklausomybę?
Suvokimas, kad esu priklausoma nuo alkoholio, atėjo tuomet, kai pastebėjau, kad nė vienos dienos nebegaliu išbūti be jo. Tuomet ir nusprendžiau, kad reikia kažko imtis, nes taip gyventi nebegalima.
Ar nebuvo sunku tai pripažinti sau?
Tikrai buvo ir sunku, ir gėda, ir nemalonu prieš save pačią. Tačiau suvokimas, kad kažkas yra negerai, atėjo tik tuomet, kai kasdien pradėjau nubusti su skaudančia galva. O taip būdavo dėl to, kad alkoholio kiekis, kurį aš suvartodavau, vis didėjo. Tuomet ir nusprendžiau, kad viskas, nes manęs toks gyvenimas nebetenkino.
Tačiau, supratau, kad jeigu noriu kažką savo gyvenime pakeisti, turiu imtis veiksmų ir nustoti save skandinti alkoholyje, tad kruopščiai susiplanavau tolimesnį savo veiksmų planą, kurio ir ėmiausi.
Kaip ši priklausomybė paveikė jūsų gyvenimą, darbą, santykius su šeima?
Tuo laikotarpiu, kai vartojau alkoholį, aš gyvenau užsienyje, tad šeimos šalia nebuvo. O dirbti tekdavo labai daug, tad ir nuovargis buvo labai didelis. Manau, kad būtent dėl to nuovargio aš visą laiką gerdavau, gerdavau ir gerdavau.
Ieva, kada nusprendėte keisti situaciją ir kovoti su priklausomybe?
Vieną dieną man tiesiog ,,atėjo‘‘ suvokimas, kad aš būtinai turiu išeiti iš restoranų, barų, kavinių, kuriuose yra alkoholio. Taip pat ir namuose turi nelikti jokio alkoholio. Supratau, kad turiu susirasti tokį partnerį, kuris nevartotų alkoholio. Ir man kažkodėl tuo metu būtent taip susidėliojo mintys galvoje, tad taip ir padariau. Žinoma pirmieji pusė metų buvo itin sunkūs. Tikrai ne kartą buvau atkritusi. Tačiau, jau mačiau šviesą tunelio gale.
Kas jums padėjo atsisakyti priklausomybės alkoholiui?
Labiausiai man padėjo žinia apie nėštumą. Kai supratau, kad manyje auga kita gyvybė, tai man tapo svarbiausiu prioritetu mano gyvenime. Tuomet suvokiau, kaip alkoholis gali pakenkti ne tik man, bet ir mano mažyliui. Tad būtent tuomet ir įvyko esminis lūžis, kuomet aš nusprendžiau keistis. Tad visą nėštumo laikotarpį aš nevartojau, po to žindžiau, tad alkoholio mano gyvenime taip pat nebuvo. Na, o kiek vėliau alkoholis būdavo vartojamas saikingai ir labai retomis progomis.
Ar artimieji ir draugai jus palaikė šioje sveikimo kelionėje?
Apie mano priklausomybę alkoholiui žinojo tik mano vyras, nes aš jam vos susipažinus viską atvirai papasakojau. Ir jis žinojo, kad aš ieškau būtent tokio žmogaus, kuris padėtų man „išlipti“ tiek iš alkoholio, tiek iš narkotinių medžiagų vartojimo liūno. Jis ir buvo tas, vienintelis žmogus, kuris man padėjo labiausiai.
Kas jums visgi kėlė daugiausia iššūkių buvo kovojant su šia priklausomybe?
Sunkiausia mano būdavo, kuomet vykdavo, kokia nors šventė ar gimtadienis, aplink visi vartodavo ir linksmindavosi. Ir man pačiai vis norėdavosi grįžti į tą patį alkoholio liūną kaip ir anksčiau. Tuomet ir supratau, kad aš tiesiog nebegaliu būti greta tokių žmonių ir turiu atsiriboti. Kadangi aš jau anksčiau buvau pasiekusi tokį lygį, kad pietų ar vakarienės be vienos ar kelių taurių tiesiog neįsivaizduodavau. Tad paskiau alkoholio tik daugėdavo, nebenorėjau vėl kartoti tos pačios klaidos.
Iš kur sėmėtės motyvacijos nepasiduoti?
Vyras buvo pagrindinis mano ramstis ir motyvacijos šaltinis. Jeigu ne jis, būčiau daugybę kartų atkritusi ir grįžusi prie to paties. Iki nusprendžiant visiškai atsisakyti alkoholio, tai buvo tapę itin didele problema. Aš jau tiesiog nematydavau jokio kito būdo kaip atsipalaiduoti, nei alkoholio pagalba. Tad būtent vyras man neleido paslysti ir mane labai palaikė.
Kiek metų jau nevartojate alkoholio?
Tiksliai sunku pasakyti, tačiau praėjo jau tikrai nemažas laiko tarpas.
Ieva, kaip jūsų gyvenimas atrodo dabar, kai esate blaivi?
Mano gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę. Nebeliko sekmadienių, kuomet gulėdavau leisgyvė nuo pervargimo ir vartojimo. Prašviesėjo protas. Mane ėmė supti visai kitokie žmonės. Turiu daug daugiau laiko, kurį galiu skirti sau, atsirado ir daugiau jėgų kažkuo užsiimti. Tad vienareikšmiškai viskas tik į naudą.
Ką galėtumėte patarti tiems, kurie bijo ar nesiryžta kreiptis pagalbos?
Visos baimės yra tik mūsų galvoje. Tad turite suprasti, kad nėra neįmanomų dalykų, tiesiog reikia stipriai norėti, tikėti savimi ir pagalba tikrai atsiras. Tik reikia žengti pirmuosius žingsnius ir ji būtinai atsiras. O savo gyvenimą mes galime keisti ne nuo kito pirmadienio, ne nuo sausio, ar vasario, o būtent nuo šiandien, nuo šios akimirkos.
Projekto inciatorė, žurnalistė ir visuomenininkė Greta Kondrataitė- Paleckienė dėkoja I.Voveris už jos nuoširdumą ir drąsų pasidalinimą savo kelione blaivybės link. Ji tikina, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas gali pasikeisti, kai pripažįstame savo silpnybes ir imamės veiksmų.
,,Ievos pasakojimas yra ne tik asmeninė kova su priklausomybe, bet ir įkvepiantis pavyzdys, kaip nuoširdus savo problemų pripažinimas ir tvirtas apsisprendimas gali atverti kelią į šviesesnį rytojų. Atvirumas ir dalijimasis savo patirtimi suteikia vilties ir stiprybės tiems, kurie galbūt dar tik svarsto atsisakyti priklausomybės alkoholiui. Kiekvienas žmogus turi galimybę keistis, o pagalba visada yra šalia – svarbiausia išdrįsti jos ieškoti ir ją priimti“, – tikina Greta.
Jeigu jums šiuo metu reikia pagalbos, galite kreiptis:
112 skubi pagalba.
www.pagalbasau.lt – Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.
www.rplc.lt – Respublikinis priklausomybės ligų centras – Telefonas: 0 5 213 7274, El. paštas: rplc@rplc.lt
www.caritas.lt – pagalba esant priklausomybių problemoms.
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS" – bendruomenė „Aš esu‘‘.
Šv. Stepono g. 37, Vilnius; Tel. nr. +370 699 68 409
El. p. kestutis.dvareckas@asesubendruomene.lt
LAIKINIEJI NAMAI
Šv. Stepono g. 35, Vilnius, Tel. +370 652 85 818
El.p. laikiniejinamai@vilnius.caritas.lt
TELŠIŲ VYSKUPIJOS „CARITAS“
Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos ,,Caritas‘‘.
Katalikų bažnyčios g. 3, Šilutė; tel. +370 650 89 055; el.p. caritassilute@gmail.com
VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS „CARITAS" – pagalbos centras „Rūpintojėlis‘‘.
Bažnyčios g. 42, Marijampolė; tel. +370 655 16 739; el.p. vvcaritas@gmail.com