Neda Malūnavičiūtė – apie priklausomybės košmarą ir kas išlaisvino: „Vieną dieną nusprendėm abu“
Priklausomybė gali būti didžiausias iššūkis žmogaus gyvenime, tačiau ji taip pat gali tapti lūžio tašku, atveriančiu kelią į visiškai naują pradžią. Būtent tokia yra dainininkės Nedos Malūnavičiūtės patirtis – ji atvirai dalijasi savo kovos su alkoholizmu istorija, kuri tapo pirmąja socialinio projekto „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ pasakojimų dalimi.
Neda atskleidžia, kaip priklausomybė alkoholiui pavertė jos gyvenimą košmaru, suardė santykius ir paveikė profesinį gyvenimą. Tačiau kartu ji parodo, kokia stiprybė slypi žmogaus apsisprendime keistis ir kaip svarbu rasti palaikymą šalia esančiuose žmonėse.
N.Malūnavičiūtės istorija – tai ne tik pasakojimas apie priklausomybės įveikimą, bet ir įkvepiantis priminimas, kad net didžiausi sunkumai gali tapti postūmiu naujam gyvenimo etapui. Apie pirmuosius žingsnius pripažįstant priklausomybę, palaikymo svarbą, motyvaciją ir blaivaus gyvenimo džiaugsmą – atvirai pasakoja dainininkė Neda Malūnavičiūtė.
Kada supratote, kad turite priklausomybę alkoholiui?
Taurelę pamėgau būdama 25 -erių. Tačiau kai supratau, kad alkoholis tapo mano neišvengiamu draugu ir kad be jo negalėjau išgyvent, tai pradėjo trukdyti darbui. Netrukus su manimi atsisakė bendradarbiauti daugelis kolegų, artimieji pradėjo kalbėti apie tai, kad praradau artimus santykius, nugrimzdau į depresiją...
Ar nebuvo sunku tai pripažinti sau?
Tam, kad pripažinčiau sau, jog esu alkoholikė prireikė laiko. Tai padariau tikrai ne iš karto.
Kokie buvo tie patys pirmieji ženklai leidžiantis suprasti, kad kažkas visgi yra negerai?
Patys pirmieji ženklai buvo kolegų ir artimų žmonių nuogąstavimas dėl mano sveikatos ir emocinės būsenos.
Kaip ši priklausomybė paveikė jūsų gyvenimą, darbą, santykius su šeima?
Dalį mano gyvenimo priklausomybė alkoholiui pavertė košmaru . Tai net išardė keletą mano santykių bei draugysčių su kitais žmonėmis.
Kada nusprendėte keisti situaciją ir kovoti su priklausomybe?
Po 10 metų gėrimo sutikau kolegą bardą Olegą Ditkovskį, kuris turėjo tų pačių problemų. Pradėjom kartu dirbt ir daug kalbėtis. Vieną gražią dieną nusprendėm abu mest šį reikalą, abu paspaudėm vienas kitam ranką ir susilažinom, kad būsim blaivūs metus laiko. Jau kitą dieną užkaifavom abu nuo blaivybės ir taip jau trunka beveik 20 metų.
Kur pirmiausia kreipėtės pagalbos? Ar nebuvo sunku tai padaryti pačiai?
Bandžiau „koduotis"‘ pas psichologą, nepadėjo. Vėliau supratau, kad viskas yra mano pačios „galvoje“, su kolega padėdami vienas kitam tai padarėm greitai, užtikrintai ir be vargo.
Kokia buvo jūsų patirtis su gydytojų, terapeutų ar pagalbos grupėmis? Kas jums padėjo labiausiai?
Mano psichologinė pagalba buvo artimas kolega, su kuriuo kalbėjom apie tai kiekvieną dieną. Iš esmės tai padėjo mums abiems. Jokių grupių nelankiau, neprireikė.
Kaip artimieji ir draugai jus palaikė šioje sveikimo kelionėje?
Draugų palaikymas buvo begalinis. Patys artimiausi didžiavosi manimi, o kai kurie draugai-sugėrovai tiesiog „iškrito“ iš mano gyvenimo. Kolegų pasitikėjimą atgavau ne taip jau greitai, reikėjo daug metų, kad įrodyčiau, jog esu sveika ir patikima. Tai užtruko.
Iš kur sėmėtės motyvacijos nepasiduoti?
Supratau, kad turiu tik du kelius, arba GERTI IR MIRTI arba NEGERTI IR GYVENTI. Be to, didžiausia motyvacija nepasiduoti buvo muzika, mylima veikla, artimųjų džiaugsmas ir pačios sveikata. Jėgos ir energija sugrįžo iš karto, kai tik apsisprendžiau nevartoti.
Kaip jūsų gyvenimas atrodo dabar, kai esate blaivi?
Mano blaivus gyvenimas yra nuostabus ir įdomus (šypsosi).
Ką galėtumėte patarti tiems, kurie bijo ar nesiryžta kreiptis pagalbos, nes mano, kad nesugebės įveikti priklausomybės?
Patarimas tik vienas: viskas yra tavo galvoje, jei nori kažką pakeist, turi pats nuspręsti, kaip nori nugyventi likusį savo gyvenimą. Man padėjo didžiulis noras būti švari, graži, patraukli ir gyva.
Net tamsiausiose situacijose slypi šviesa
Projekto „Lūžio taškas – pirmas žingsnis į laisvę“ iniciatorė, žurnalistė ir visuomenininkė Greta Kondrataitė-Paleckienė dėkoja dainininkei N.Malūnavičiūtei ir tikina, kad jos istorija yra gyvas įrodymas, kad net ir pačiose tamsiausiose situacijose slypi galimybė rasti šviesą.
„Svarbiausia yra tikėjimas savimi ir sprendimas veikti. Tikiuosi, kad Nedos istorija įkvėps kiekvieną, kuris susiduria su iššūkiais kelyje į priklausomybės atsisakymą. Atminkite – pirmasis žingsnis į laisvę prasideda nuo apsisprendimo. Ir mes, kaip visuomenė, galime būti ta palaikymo jėga, kuri padės žengti žingsnį į šviesesnį rytojų“, – dalijasi Greta.
+33Jeigu jums šiuo metu reikia pagalbos, galite kreiptis:
112 skubi pagalba.
www.pagalbasau.lt – Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą.
www.rplc.lt – Respublikinis priklausomybės ligų centras – Telefonas: 0 5 213 7274, El. paštas: rplc@rplc.lt
www.caritas.lt – pagalba esant priklausomybių problemoms.
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS „CARITAS" – bendruomenė „Aš esu‘‘.
Šv. Stepono g. 37, Vilnius; Tel. nr. +370 699 68 409
El. p. kestutis.dvareckas@asesubendruomene.lt
LAIKINIEJI NAMAI
Šv. Stepono g. 35, Vilnius, Tel. +370 652 85 818
El.p. laikiniejinamai@vilnius.caritas.lt
TELŠIŲ VYSKUPIJOS „CARITAS“
Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos ,,Caritas‘‘.
Katalikų bažnyčios g. 3, Šilutė; tel. +370 650 89 055; el.p. caritassilute@gmail.com
VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOS „CARITAS" – pagalbos centras „Rūpintojėlis‘‘.
Bažnyčios g. 42, Marijampolė; tel. +370 655 16 739; el.p. vvcaritas@gmail.com