Įkvepianti lieknėjimo istorija: minus 30 kilogramų
Greičiausiai sutiksite, kad svorio problema turbūt tokia pat sena, kaip ir pasaulis. Žinoma, pažvelgus į prabėgusius amžius galima pasakyti, jog moters kūno formos kito gana dažnai: tai madinga buvo atrodyti apvaliai, tai grožio kultu tapdavo neįtikėtinas liesumas. Na, o šiandien galima pasakyti, kad dailiausiai atrodo proporcingas, stangrus ir sveikas kūnas.
Taigi nesivadovaukime patarimais, gražią figūrą žadančiais vos po kelių dienų ar savaičių, nes greitas rezultatas išgaruoja kaip dūmas, o nukritę kilogramai grįžta su kaupu. Savo patirtimi kovojant su antsvoriu sutiko pasidalyti 24-erių Ina Pupkaitė. Ji jau numetė beveik 30 kg ir šiuo metu dalyvauja projekte „Pasiruošk su mumis vasarai 2013“, kurį net dešimt metų rengia kūno dizaino studija „Geležiniai žmonės“.
Kokia Inos istorija?
„Visą gyvenimą iki svorio priaugimo buvau normali mergina: svėriau apie 62 kg, mėgau aktyvų gyvenimą, keliauti, judėti, nesėdėdavau namuose prie televizoriaus. Kai įstojau į universitetą, dar pirmaisiais studijų metais sugebėjau išsaugoti figūrą, tačiau antraisiais nebeliko jokio fizinio krūvio, nes nebebuvo kūno kultūros paskaitų. Tada ir pradėjo augti svoris, vis daugiau laiko praleisdavau namuose. Gyvenau su draugu. Taigi gamindavau ne tik sau, bet ir jam, o maistas buvo riebus ir sotus. Pastebėjau, kad per metus „prilipdavo“ po 5–10 kilogramų. Labiausiai svoris augdavo žiemą.“
– Kokį maistą dažniausiai rinkdavotės?
– Daugiausia gamindavau iš faršo, makaronų, bulvių, nevengdavau ir riebių padažų. Mano porcijos buvo didžiulės, maisto priruošdavau išties daug. Būdavo, išeinu į paskaitas, pavalgau, grįžus vėl užkandžiauju. Tad svoris vis augo, augo... Staiga pamačiau, kad pasiekiau net 92 kg ribą! Tapo labai sunku. Anksčiau negalėdavau gyventi be aktyvios veiklos, o dabar judėti buvo sunku – iškart išpildavo prakaitas. Papilnėjusiai figūrai įtakos turėjo ir slogi nuotaika bei stresas, mat asmeniniame gyvenime vyko nemalonūs pokyčiai.
– Kada įvyko lūžis ir pradėjote mesti svorį?
– Sutikdama 2012-uosius, sau prisiekiau keisti gyvenimo būdą. Taigi tie metai buvo senojo pasaulio pabaiga: prižadėjau save mylėti, gerbti, gražiai atrodyti ir sveikai jaustis. Sausio pabaigoje ėmiau kitaip maitintis – man padėjo mamos draugė medikė, kuri pasiūlė tam tikrą mitybos planą-dietą. Valgiau liesus pieno produktus, daržoves, vėliau vištieną, visiškai atsisakiau bet kokių saldumynų. Taip besimaitindama per pusmetį numečiau 12–15 kilogramų.
– Kaip jautėtės, kai ėmė kristi pirmieji kilogramai, kisti kūno formos?
– Kai stambėjau, būdavo, nusiperku ką nors gražaus, tačiau po mėnesio jau nebetelpu. Taip ir kaupiau tuos drabužėlius. Kiti net sakydavo, kad atiduočiau, o aš vis tiek tikėjau, kad kada nors tikrai įlįsiu į juos. Iš tikrųjų, kai svoris pradėjo kristi, galėjau tilpti į visus drabužius. Man tai teikdavo labai daug džiaugsmo. Dėvėjau net 48 dydžio drabužius, o kai pradėjau rinktis 40–42 dydį, man nebetiko daugybė anksčiau dėvėtų drabužių. Jaučiausi graži ir pasitikinti savimi. Tada radau žmogų, su kuriuo man gera gyvenime, be to, mus labai suartino tai, kad jis irgi yra numetęs nemažai svorio. Draugas ne kartą dalyvavo sporto klubo „Geležiniai žmonės“ rengtame projekte „Pasiruošk su mumis vasarai“. Praėjusiais metais, iš šono stebėdama projekto dalyvių pokyčius, nusprendžiau pati dalyvauti jame.
– Kaip jums sekasi dalyvauti šiame projekte?
– Treneris sudarė griežtą mitybos ir sporto planą, kurio laikausi ir nenusižengiu. Tik labai retais atvejais pasilepinu nedideliu gabalėliu juodojo šokolado. Dabar maitinuosi taip: pusryčiams – omletas, per pietus – vištiena su daržovėmis, vakarienei – žuvis, dažniausiai menkė. Iš pradžių buvo sunkoka, bet reikia laiko priprasti, nes maistas tikrai nėra neskanus. Žinoma, ir sportuoju: 4–5 kartus per savaitę, sporto klube praleidžiu apie 3 valandas, nes visus pratimus reikia atlikti labai lėtai. Dalyvaudama projekte numečiau 9 kg 200 g, o nuo pradinio svorio, kai svėriau 92 kg, atsikračiau 28 kilogramų.
– Ar turite tikslą, kiek norėtumėte sverti?
– Svajonių svoris būtų 62 kg, kuris, remiantis KMI, būtų idealus. Tačiau tai – ne pabaiga. Turbūt visi žino, kad per greitas svorio kritimas palieka atsaką kūnui – tai oda, kuri nespėja trauktis ir lieka kaboti. Figūra atrodo negražiai ir reikia įdėti dar daug darbo jai „sutvarkyti“.
– Kaip save motyvuojate, kai užklumpa juodos dienos ir rankos tik ir tiesiasi į skanumynus? Arba būna, kad svoris, ilgai kritęs, ima ir sustoja?..
– Atsikeli, pasižiūri į save ir sau pasakai, kad šiandien turi dar labiau stengtis, kad ir kaip utopiškai tai skambėtų. Juk kartais atrodo, kad stengtis nėra kur, bet yra. Galima sąžiningai gerti vandenį, ypač gerai sumaišyti jį su citrina, galima kruopščiai pasigaminti salotų su visomis sudėtinėmis dalimis ir daugybę kitų dalykų. Pakanka minimaliai nukrypti nuo plano, ir rezultatas iškart ne tavo naudai. Žinoma, per juodas dienas būna labai sunku, tačiau paprasčiausias būdas išvengti pagundų – tiesiog nepirkti pavojingų produktų. Kitas reikalas – gyvenu su šeimyna, kuri labai mėgsta saldumynus. Tačiau mano pokytis padarė įtaką ne tik mano šeimai, bet ir visai giminei, t. y. kai kurie irgi ėmė mesti svorį. Galiu pasakyti taip: kai įpranti kitaip gyventi, kitaip maitintis, judėti, sportuoti, tuomet be tokio gyvenimo būdo negali išsiversti. Atrodo, anksčiau negalėjau gyventi be keptų bulvių, didžkukulių, bulvių plokštainio, o dabar negaliu gyventi be sveiko maisto ir sporto.
– Žvelgiant iš savo pozicijos, ką galėtumėte patarti norintiesiems sulieknėti?
– Būti apkūniu yra lengva, nes gauni viską, ko nori. Atrodo, kodėl gi turėtume mesti tą svorį? Visi valgo – noriu ir aš! Tačiau yra tokių maisto produktų, kurių organizmas netoleruoja, ir jeigu sieki atrodyti dailiai ir gražiai, vadinasi, turi susiimti. Didžiausia motyvacija atsiranda tuomet, kai turi tikslą ir kai kilogramai pradeda tirpti, kai pamatai naująjį savo atvaizdą. Niekada negalvojau, kad turiu valios, bet, pasirodo, turiu. Dviračio, metant svorį, neišrasime – tiesiog reikia nuolat sveikai maitintis ir sportuoti.
Inos trenerio Sauliaus Misevičiaus komentaras
Kokie produktai parinkti Inos dietai?
Vištiena, jautiena – tai baltymų šaltinis, gana artimas žmogaus kūno raumenų baltymams. Be to, tai lengvai įsisavinama mėsa. Kelis kartus ją nuverdant, nebelieka riebalų pertekliaus, kurių natūraliai yra tame produkte. Beje, mėsa valgoma ne su kruopomis ar ryžiais, miltiniais patiekalais, o su žaliomis salotomis, todėl maistas greitai ir lengvai virškinamas.
Žalios salotos taip pat labai naudingos ir reikalingos. Jeigu žmogus maitinasi tik baltyminiais produktais, organizmas gali apsinuodyti jais. Tuomet jam iš burnos sklinda acetono kvapas, organizmas nuodijasi pats savo kūno raumenimis, naudoja juos kaip energijos šaltinį. Taigi, žalios salotos padeda to išvengti.
Žuvį rekomenduojama valgyti vakare, nes ji yra magnio šaltinis, turi fosforo. Toks maistas sudaro galimybes raumenims atsipalaiduoti, pailsėti prieš miegą, ypač po sunkios darbo dienos, treniruotės.
Kaip jūs vertinate Inos pokyčius?
Tikėjau, kad Ina gali pakeisti savo išvaizdą – dirbdamas tokių pokyčių matau nuolat. Tik visada šiek tiek abejoju žmogaus valia ir sugebėjimais pasiekti užsibrėžtą tikslą. Taip pat ir su Ina. Kai jaunas 16–25 metų žmogus sugeba priaugti 30 kg antsvorio, o taip neturėtų būti, nesvarbu, kiek metų būtų, kyla grėsmė ir sveikatai. Nuolat su savimi nešiotis 30 kg yra didelė apkrova sąnariams, kraujagyslių ir širdies sistemai.
Noriu pasakyti, kad tik silpnos valios žmonės, prišokę prie maisto, susirenka iš jo visus malonumus, lyg jų gyvenime daugiau nebūtų. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad Inos rezultatas kalba pats už save – kai ji susikaupia ir siekia tikslo, padaro kur kas daugiau nei gali pagalvoti.