Akivaizdu, kad Inetos ir Ąžuolo Žvagulių šeimai idėjų ir motyvacijos veikti nestinga – jau rugpjūtį Bartkuškio kaime duris atvers jaukūs senelių namai, į kuriuos pora per metus laiko sudėjo visą savo širdį ir energiją. Nors iššūkių netrūko, Ineta ir Ąžuolas jau skaičiuoja dienas iki atidarymo ir tikina: šie senelių namai bus kitokie. Tuo gali įsitikinti ir mūsų skaitytojai – Žvaguliai išskirtinai portalui Žmonės.lt pirmiesiems atvėrė senelių namų duris ir aprodė aplinką.
Nors senelių namai dar oficialiai neatidaryti, Ineta Puzaraitė-Žvagulienė jau spėjo sulaukti skambučių iš senjorų artimųjų, kurie nori pasirūpinti jų ramia ateitimi jaukiuose senelių namuose. Čia savo dienas galės leisti net 71 senjoras, o vietos atsiras ir poroms, kurios galės gyventi šeimyniniuose kambariuose.
„Seneliai čia galės jaustis kaip namuose – mūsų tikslas buvo per interjerą sukurti jaukią namų aplinką, tad čia mums pagelbėjo interjero dizainerė Greta Gudinienė. Kadangi pastatas yra išties erdvus, jam „užpildyti“ rinkomės šiltas spalvas, derinome interjero detales, netgi paveikslus, kad primintų namus.
Nors duris atverti planuojame rugpjūčio pabaigoje, laisvos vietos jau tirpsta, tad besidominčius mūsų senelių namais vietą rezervuoti skatiname iš anksto“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo Ineta Puzaraitė-Žvagulienė.
Buvusi kaimo mokykla taps prieglobsčiu seneliams
Ineta apie senelių namų įkūrimą svajojo jau seniai, tačiau svajonė likdavo kalbomis kol vieną dieną ji su vyru Ąžuolu užsuko į buvusią Bartkuškio mokyklą. Tąkart pamatę tūkstančio kvadratų erdves, pora nusprendė, kad jos galėtų puikiai atliepti senelių namų reikiamos infrastruktūros poreikius.
„Seniai svajojau įkurti senelių namus, o kadangi jau turėjau patirties atidarant vaikų darželį, žinojau, kad tai nebus lengvas iššūkis. Bartkuškio mokyklą su Ąžuolu aplankę supratome, kad tai nuostabi vieta ir praėjus vos kelioms valandoms po apsilankymo, nusprendėme, kad norime čia įkurti jaukius namus seneliams“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Ineta, kurią sužavėjo ne tik erdvus mokyklos kiemas, bet ir supanti gamta – šalia tyvuliuojantis ežeras, dvaras, nedidelis tvarkingas kaimelis.
Nors teko Bartkuškio buvusios mokyklos pastatą iš esmės perdaryti, kad atitiktų senjorų poreikius, Ineta iššūkių nepabijojo. Visgi labiausiai visą procesą apsunkino ne statybiniai ar rekonstrukciniai darbai, o biurokratinė sistema.
„Įkurti verslą, ypatingai tokį – nėra lengva. Mūsų sistema yra gerokai apsunkinta, todėl suprantu, kodėl dažnai verslininkai pasiduoda. Juk tenka nueiti kryžiaus kelius... Su tuo susidūrėme ir mes, o tuo pačiu teko apdoroti ir daug informacijos, bendrauti su kitais senelių namais, domėtis ir lyginti kitų patirtis. Kaip sakoma, gyveni ir mokaisi“, – nepraradusi entuziazmo kalbėjo pašnekovė ir patikino, kad su vyru nemažai pridėjo savo rankų prie statybinių darbų.
„Pradžioje ir pati padėjau sienas griauti, o dabar, kai turiu laisvesnę dieną, einu tvarkyti aplinką. Daug darbų daro ir Ąžuolas su partneriu. Jų čia tikrai pakanka... Pavyzdžiui, atrodo menkas darbas, bet teko iš sienų ištraukti vinis nuo vaikų paveikslėlių, kurie buvo kabinami visoje mokykloje. O jų koks tūkstantis! Teko kartu ir vinis trauki, ir kriaukles ardyti, ir šviestuvus išmontuoti. Paruošti erdvę dažymams, pertvaroms. Mano Ąžuolas čia daug padarė, tikrai sutaupė, nes per karo laikotarpį išaugo kainos trigubai...“ – neslėpė ji.
Į talką važiavo autobusai žmonių
Ineta ir Ąžuolas džiaugiasi turėdami ne tik vienas kitą, bet ir ištikimus bičiulius bei artimuosius, kurie ištiesė pagalbos ranką. Įkūrinėjant senelių namus, šeima suorganizavo net dvi talkas, į kurias atvyko būrys pagalbininkų.
„Atvažiavo ir giminaičiai iš Lazdijų, vienas atvyko netgi iš Vokietijos. Draugai iš visos Lietuvos autobusais suvažiavo. Jie čiupo ir savo artimuosius, tad taip visi geranoriškai susirinko padėti. Suplanavau darbų visai dienai, bet kai mūsų susirinko tiek daug, pasidarėme viską per tris valandas. O tada jau pasikepėme maisto, pabendravome, tad darėme ir gerą darbą, ir gerai praleidome laiką“.
Akivaizdu, kad Inetą ir Ąžuolą supa darbštūs draugai, tad lygiai taip pat atsakingai Žvagulių šeima rinkosi ir senelių namuose dirbsiantį personalą. Pašnekovė portalui Žmonės.lt atskleidė, kad čia darbuosis 30 žmonių, o kartu prie jų prisijungs ir pati Ineta.
„Personalas čia bus kaip artimi senelių šeimos nariai, o ne kaip prižiūrėtojai. O aš ir pati būsiu šios šeimos dalis – bendrausiu su gyventojais, žinoma, prižiūrėsiu ir personalą, stebėsiu visą procesą ir jame dalyvausiu pati“, – patikino ji.
I.Puzaraitė-Žvagulienė pabrėžė, kad jos vienas pagrindinių tikslų ne tik sukurti jaukią aplinką, bet ir skatinti senelius susiburti į bendruomenes, atrasti mėgiamas veiklas. O čia, kaip sako Ineta, jų tikrai netrūks.
„Norime, kad senjorai nesijaustų kaip ligoninėje. Mūsų prioritetas suteikti jiems įvairias veiklas ir suburti juos į bendruomenes. Turėsime ir terasą, ir šiltnamį, galbūt bus mėgstančių užsiimti daržininkyste, taip pat bus ir kitų veiklų. Tikime, kad senelių namuose galima gyventi ir smagiai.
Ne paslaptis, kad kartais seni žmonės užsisėdi, o juk nuo tingėjimo ir ligos atsiranda, tad juos norime įtraukti į bendras veiklas, lauko užsiėmimus. Beje, šalia yra vaikų darželis, tad seneliai sėdėdami ant suolelio galės pabendrauti ir su vaikais. Aplinkui gyvybė, tad čia vyks ramus veiksmas“, – šyptelėjo Ineta.
Verslininkės gyslelė – iš uošvio Žilvino Žvagulio
Regis, ne viena veikla užsiimanti Ineta ir toliau sėkmingai palaiko tempą, įgyvendinama savo idėjas. Paklausta, iš kur toji verslininkės gyslelė, buvusi „mokinukė“ atskleidė, kad verslumu ji užsikrėtė nuo savo uošvio dainininko Žilvino Žvagulio. Pašnekovė juokėsi, kad tokiu jos užsidegimu stebisi net ir jos tėvai.
„Su Žilvinu kartu dirbau daugiau nei dešimt metų, o jis yra be galo verslus vyras. Jei jis mato, kad galima kažką padaryti, eis ir padarys. Jis turi labai daug drąsos, o kadangi aš buvau jo dešinioji ranka, šis užsivedimas man atėjo iš jo“, – pasakojo Ineta.
Galiausiai ji pasidžiaugė, kad visas idėjas įgyvendinti jai padeda vyras Ąžuolas, su kuriuo jiedu nestokoja motyvacijos veikti, o iškilus sunkumams vienas kitą palaiko nenuleisti rankų.
„Ir pats Ąžuolas iš savo tėčio paveldėjo šį bruožą – jis yra idėjinis žmogus, o kai mudu tokie patys, mums lengva kartu dirbti. Ką sugalvojam, nelaukiam, nesvarstom, tiesiog darom. Žinote, būna poroje dažnai vienas pasyvus, kitas aktyvus, bet tas pasyvus suras šimtą priežasčių ir įtikins to nedaryti. Pas mus atvirkščiai – mes rasime šimtą priežasčių, kodėl tai daryti!“ – baigdama pokalbį dar viena įgyvendinta idėja pasidžiaugė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė, kurios senelių namai Bartkuškyje duris atvers jau rugpjūčio pabaigoje.
Fotogalerija:
