Inga Norkutė išpildė savo svajonę: apie magišką ritualą, meilę sau ir kodėl taip ilgai delsė

Stebinanti tradicija

„Džiaugiuosi pirmaisiais rezultatais ir tikiuosi, kad tai, koks bus kūrinys, patiks daugeliui“, – apie neseniai susuktą reklaminį vaizdo klipą kalba pašnekovė.

Kol įveiktas tik pradinis etapas, daug apie sprendimą pirmą kartą „pasimatuoti“ režisierės kėdę pašnekovė nepasakoja.

„Mokytis režisūros buvo mano rožinė svajonė. Bet pildydama dokumentus studijoms neišdrįsau įrašyti šios specialybės. Matyt, buvau per jauna ir pati tai jutau. Tapau aktore ir šiuo pasirinkimu neabejoju. Viską ir vėl padaryčiau taip pat. O režisūrai laikas atėjo dabar. Stalčiuose yra apstu idėjų, scenarijų, tekstų, kurie, tikiuosi, „kūnu“ dar tikrai virs“, – kalba charizmatiška pašnekovė.

Po to, kai baigė filmuoti vaizdo klipą, I.Norkutė iš namuose esančio šaldytuvo šaldymo kameros ištraukė lapelį, jį atitirpdė ir sudegino. Jame buvo užrašyta svajonė, kuriai išsipildžius eilės laukia kiti troškimai.

„Tokį ritualą sugalvojau dar paauglystėje ir jo laikausi, – šypsosi aktorė, pridurdama, jog veiksmingas yra ir įprotis nakčiai po pagalve pasidėti tekstą, kurį reikia išmokti atmintinai. – Taip miegu jau visus penkiolika serialo „Moterys meluoja geriau“ sezonų“.

Laukia nauja svajonė

Ji atvira – šaldymo kameroje dar yra keli lapeliai. Vienas iš jų susijęs su I.Norkutės aistra kulinarijai. „Maža, jauki arbatinė, kur kvepia šviežiais kepiniais ir kava“, – tokia dar viena aktorės svajonė.

Tai, kad reikėtų anksti keltis, minkyti tešlą ir pasitikti svečius, skubančius į darbą ir norinčius įkvėpti geros energijos visai dienai, I.Norkutės nebaugina. Savęs nei vyturiu, nei pelėda nevadinanti pašnekovė tikra – kai darai tai, ką nori, laiko neskaičiuoji.

„Mėgstu gaminti, o tuno pyragą su obuoliais, kurį ruošiu pagal autorinį receptą, draugai vadina legendiniu. Juo artimus žmones palepinu ne tik per svarbias metų šventes, bet ir laisvesnę dieną“, – kalba I.Norkutė.

Dar vienas aktorės pasididžiavimas – pagal autentiškas tradicijas kepami žemaitiški blynai. Jai nesunku pagaminti ir bet kurį kitą lietuvišką patiekalą.

Tiesa, I.Norkutės virtuvėje retai kada išvysi pieno produktus, ypač varškę ar jogurtus, bet ledų ir šimtalapio ji atsisakytų tik ypatingais atvejais.

Drastiškiems pokyčiams prieštarautų

„Jei poilsiaudama neskaitau knygos, nevedžioju šuns ar nežiūriu filmo, būtinai įsijungiu kokią nors kulinarinę laidą. Tai mane ramina“, – patikina aktorė.

Dar viena jos atostogų zona – šilto vandens sklidina vonia. Aktorė atvira – plastinėms operacijoms ji yra abejinga ir nieko savo išvaizdoje keisti nenorinti, bet grožiui puoselėti skirti naudingų medžiagų kokteiliai, rūgštinės procedūros, kokybiškos priemonės yra jos silpnybė.

„Geriau prasčiau apsirengsiu, bet veido odą pasirūpinsiu“, – patikina pašnekovė.

Maistas – ne kosmetika

I.Norkutė sakė nesanti iš tų, kurie tiki maisto produktų galia pristabdant laiką.

„Kaukių iš vaisių ar daržovių niekada negaminu, bet jei užsuktumėte pas mane rytais, tikrai pamatytumėte paakiuose priklijuotas drėkinantį poveikį turinčias pagalvėles. Kosmetiką renkuosi atidžiai, nes tikiu jos efektu“, – pasakoja aktorė.

Pašnekovės nuomone, savimi besirūpinančiam žmogui svarbu viskas – tinkamas gyvenimo būdas, sportas, mityba, gera emocinė būsena.

„Na, o grožio procedūros – kaip vyšnia ant torto, padedanti pasiekti geriausius rezultatus“, – sako I.Norkutė.

Tyla prie kavos puodelio

Šįmet jubiliejų šventusi aktorė sako per savo šventę su šypsena prisiminusi kaip jai, tik studijas baigusiai merginai, nesuvokiamai atrodydavo scenoje pagerbiami dvigubai ar trigubai vyresni kolegos.

„Metus pajunti tik per patirtį. Ja dalinuosi. Bet tik tada, kai paprašo. Ir stengiuosi nevartoti frazės „mano laikais“ – jos niekada nemėgau klausytis, tad, suprantu, kad tai ausį rėžia bet kuriam jaunam žmogui“, – neabejoja I.Norkutė.

Garsi pašnekovė pajuokauja – to, kad metai daro įtaką, nepaslėpsi. Kartais, anot jos, brandą gali atpažinti iš nedidelių smulkmenų. Tarkim, tokių, kaip kilusio naujo pomėgio stebėti žmones.

„Būna, kad su kolega nueiname per pietų pertrauką į kavinę, užsisakome kapučino ir žiūrime į pro šalį skubančius žmones. Nors būname drauge, bet nieko nekalbame. O istorijos ir nebylūs dialogai gimsta tiesiog akyse“, – sako I.Norkutė