Intuityviosios mitybos praktikas V.Vaičaitis: „Pakeitę mitybą galime pakeisti gyvenimą“

Vytautas Vaičaitis / Asmeninio albumo nuotr.
Jūratė Bratikienė
AA

Intuityviosios mitybos praktikas Vytautas Vaičaitis įsitikinęs, kad, pakeitę mitybą, galime pakeisti gyvenimą. „Pats, pradėjęs gilintis į mitybą, ne tik įveikiau sveikatos negalavimus, tapau energingesnis ir laimingesnis, bet džiaugiuosi, kad ir kitiems padedu susikurti sveiką ir laimingą gyvenimą“, – sako maisto alchemiku save vadinantis vyras.

Kada mitybos tema jums tapo ypač įdomi?

Ji man rūpėjo jau vaikystėje. Be to, mano mama, seneliai, tetos augindavo sodo ir daržo gėrybes, tad mačiau, iš kur maistas atkeliauja ant stalo. Valgydavome daug sveikų, natūralių produktų. O kai baigiau mokyklą ir tapau už save atsakingas, nusprendžiau išbandyti vegetaro kelią. Tokia mintis kilo ne atsitiktinai – nuo mažens mane vargino atopinis dermatitas, alergijos. Taip ir prasidėjo mano įdomi kelionė į platų mitybos pasaulį – daug eksperimentavau, išbandžiau naujus produktus, kai kurių atsisakiau ir stebėjau savijautą.

Taigi kelias iki taško, kuriame esu dabar, – labai ilgas. Žinoma, kelionė dar nesibaigė. Ir toliau gilinuosi į mitybos sritį. Bet turiu pasakyti, kad šis kelias nėra itin lengvas, jis reikalauja daug valios, pastangų, kantrybės, atidumo. 

Kokių rezultatų sulaukėte pakeitęs mitybą? 

Pakeitęs gyvenimo būdą, naujai atradęs gyvą maistą ir Hipokrato sveikatos institute įgijęs vertingų žinių, pamačiau, kad galiu suvaldyti alergiją. Tapo akivaizdu, kad vieni produktai sveikatą veikia teigiamai, kiti – neigiamai. Iš pradžių griebiausi kardinalių pokyčių – iš viso atsisakiau mėsos ir žuvies. Aišku, visiškai nevartojau ir alkoholio.

Jaučiau, kad atsiranda daug energijos, jaučiuosi žvalus. Bet, staiga nustojęs valgyti mėsą bei žuvį, ne iš karto žinojau, kuo šiuos produktus keisti. Pastebėjau, kad su tokia problema susiduria daugelis. Todėl dabar pabrėžiu, kad jeigu nusprendžiame kokių nors produktų atsisakyti, turime žinoti, kuo juos keisti, nes organizmui reikia įvairių medžiagų. Jei kūnas jų negauna, kenčia.

Laikui bėgant sužinojau apie įvairias maisto alternatyvas, naujai atradau gyvą maistą ir įsitikinau, kaip teigiamai jis veikia visą organizmą. Natūralūs produktai yra nepažeistos struktūros, neperdirbti. Gyvame – nevirtame ir nekeptame maiste išsaugomi gyvi fermentai, esantys augaluose.

Ypač naudingi yra jauni augalai, mirkyti ir daiginti grūdai bei riešutai. Tačiau nereikėtų susipainioti: norint gerai jaustis, svarbi ne vien mityba, bet ir gyvenimo būdas – fizinis aktyvumas, sąmoningumas, psichologinė bei dvasinė pusiausvyra. Taip natūraliai mano gyvenime atsirado vietos ir meditacijai, o šiandien esu laimingas, kad galiu padėti ir kitiems rasti kelią į sveiką ir laimingą gyvenimą. 

Vytautas Vaičaitis / Asmeninio albumo nuotr.

Manote, kad daugelį ligų susikuriame patys? 

Manau, kad nuo mūsų gyvenimo būdo tikrai labai priklauso mūsų sveikata, todėl pirmiausia patys turime ieškoti būdų, kaip jas įveikti. Dažnai žmonės bamba ant neprofesionalios medicinos, nekvalifikuotų gydytojų, negalinčių jų išgydyti, tačiau patys nieko nedaro, kad būtų sveikesni. Naivu tikėtis, kad pasveiksime nuo stebuklingos piliulės. Reikėtų įsisąmoninti, kad ką dedame į save, tuo ir esame.

Daugelis šiuolaikinių žmonių vienų ar kitų produktų atsisako todėl, kad tai tiesiog madinga. Kaip į tai žiūrite?

Taip elgtis neapdairu. Tai nėra sąmoningas kelias. Be to, kas netinka vienam, gali tikti kitam. Todėl atsirenkant tinkamiausią mitybą, labai svarbu vadovautis intuicija. Gebėjimas suprasti, ko nori organizmas, įsiklausyti į jį – tikra alchemija (šypsosi).

Nors šiuolaikiniam žmogui, pastebiu, vis reikia kokių nors mokslinių tyrimų, įrodymų, daugelį dalykų mums gali pakuždėti pati intuicija. Tik ne visada norime jos klausyti, pavyzdžiui, kai sėdime prie darbo stalo, įnirtingai dirbame ir staiga kyla noras gurkštelėti vandens. Ar iškart keliamės nuo kėdės ir einame atsigerti? Ne visada. Dažnai sau to neleidžiame, nes nusprendžiame pabaigti darbą, atsakyti į laiškus ar pakalbėti telefonu. Taip mūsų natūralus poreikis ir nebūna patenkintas, nors aiškiai jautėme, kad organizmui reikia vandens.

Beje, pastaruoju metu ypač daug tyrinėju vandens naudą organizmui. Visiškai aišku, kad vanduo yra gyvas, kad jis mums gali suteikti be galo daug naudos, todėl ne mitas, jog su vandeniu galima kalbėtis, kad naudinga jį pakrauti teigiamomis mintimis ir energija. Tai tikrai veikia, nors ir neatrodo labai logiška. 

Tikriausiai labai svarbus ir mūsų nusiteikimas valgant?

Be abejo. Man valgymas – šventas ritualas, o virtuvė – kaip šventykla. Gaminu dažnai ne tik sau, bet ir kitiems. Gaminimo ir valgymo ritualas – ypatingas, nesvarbu, kiek laiko jis trunka. Maistu norisi mėgautis. Jis veikia mūsų fizinę ir emocinę būseną. Jeigu sotinamės su bloga emocija, valgio organizmas tiesiog neįsisavins. Ir, kaip Hipokratas sakė, tuomet maistas nebebus vaistas. Labai svarbu valgant susikurti darnią aplinką. 

Vytautas Vaičaitis / Asmeninio albumo nuotr.

Gal pastebėjote, kokių pasaulio šalių gyventojai labiausiai geba mėgautis maistu?

Atsakymą galima rasti ir pažvelgus į mano gyvenimo būdą – pusę metų pats įprastai praleidžiu Ispanijos saloje Ibisoje. To krašto kultūra tikrai labai įkvepia. Ispanai geba mėgautis maistu, jiems tai – tikrų tikriausias ritualas. Sekmadienis Ispanijos gyventojams – šventa diena, jie mėgsta su visa šeima pasėdėti kavinėje, pasimėgauti skaniu maistu, daug bendrauti. Italai taip pat turi stiprias maisto tradicijas. Jie labai gražiai moka susiburti prie stalo, skanauti, mėgautis naujais skoniais, džiaugtis gyvenimu.

Mes, šiauriečiai, labiau linkę užsisklęsti, emocijas išgyventi savyje, todėl paskui turime daug darbo jas analizuodami. Tad labai gražus pavyzdys mums – Pietų, taip pat Azijos šalys, kur žmonės dalijasi tuo, ką turi, ir visi drauge džiaugiasi.

Viešėdamas Balyje žavėjausi, kaip po vienu stogu gyvenančios trys ar keturios kartos drauge gamina maistą, gražiai dalijasi pareigomis. Tokie pavyzdžiai labai įkvepia. Balyje gyvenau didelėje šeimoje, tad galėjau iš arti pamatyti jų kasdienę virtuvę. Be galo gera jausti stiprų bendrystės ryšį.

Visgi gera yra valgyti ir vienam, visiškoje ramybėje, nes mums taip pat labai reikia pabūti tik su savimi. Bet visada svarbu, kad aplinka būtų darni ir harmoninga.

Kiek kartų per dieną sėdate prie stalo? 

Jeigu dalyvauju kokiuose mokymuose ir būnu drauge su žmonėmis, įpratusiais valgyti tris kartus per dieną, tai ir aš taip maitinuosi. Visgi geriausiai jaučiuosi sotindamasis porą kartų per dieną. Man tikrai užtenka sočiai pavalgyti per pietus ar vakare, o ryte tik užkąsti – tada man gana vandens, kelių vaisių, glotnučio. Tiesa, visą dieną geriu daug tyro vandens.

Pažįstu savo organizmą ir jis jau įpratęs prie tokio ritmo. Ne visada daugiau reiškia geriau (šypsosi). Bet visada sakau, kad mūsų kūnai skirtingi ir yra žmonių, kurie, jeigu sočiai nepapusryčiauja, blogai jaučiasi, būna nedarbingi, be jėgų. Tad kiekvienam savo. Visgi kiekvienam rekomenduočiau valgyti kuo daugiau sezoninio, organiško maisto. 

Vytautas Vaičaitis / Asmeninio albumo nuotr.

Žiemojant Ispanijoje, žinoma, lengviau maitintis sveikai, juk ten apstu šviežių vaisių, daržovių, o ką daryti šaltuoju metu liekantiems Lietuvoje? 

Aišku, žiemojant Ispanijoje lengva aiškinti, kaip tinkamai maitintis, tačiau praėjusią žiemą aš taip pat praleidau Lietuvoje, tad galiu pasakyti, jog valgyti yra ką (šypsosi).

Vaikščiojau į turgų ir žiūrėjau, ką galima pirkti. Ypač vertinu daržoves, prieskonius, ekologiškai išaugintus biodinaminiuose ūkiuose. Pernai pastebėjau, kad šviežiomis gėrybėmis dar galima maitintis iki gruodžio. Ūkininkai jas augina šildomuose šiltnamiuose. Sunkesni mėnesiai yra sausis ir vasaris, kai reikia pasukti galvą, iš ko ruošti sveikus patiekalus.

Pats labai mėgstu pomidorus, bet ne sezono metu jų visai kitoks skonis, tad žiemą net ranka nekyla pirkti šių daržovių. Pramoniniu būdu auginamos gėrybės nėra labai naudingos mūsų organizmui, jų struktūra visiškai kitokia. Maistinės vertės iš tokio maisto nedaug. Užuot jį pirkus, žiemą galima valgyti daigintų produktų, šakninių daržovių, raugintų produktų, kurių Lietuvoje yra nemažas pasirinkimas. Tad kasdienį racioną susidaryti nėra labai sunku. 

Nors maisto pasirinkimas didžiulis, kaip manote, ar laikui bėgant pasaulis maitinasi vis sveikiau?

Kiekviena tauta turi savus mitybos įpročius. Keliaudamas ne visada randu savo organizmui tinkamiausio maisto. Italai labai mėgsta grūdinius produktus ir neįsivaizduoja ryto be kokio kepinio, o mano organizmui geriausi pusryčiai vanduo ir vaisiai. 

Beje, gyvename įdomiu laikotarpiu, kai labai išryškėjo dvi pusės: natūralistinės krypties šalininkai teigia, kad geriausias – natūralus, ekologiškas, neperdirbtas, žemėje užaugintas maistas, o kita pusė remiasi naujausiomis technologijomis, kai bandoma sugalvoti naujų produktų gavybos būdų. Natūralistai vadovaujasi širdimi, išradėjai – protu.

Kiekvienas asmeniškai turi pajusti, kurioje pusėje jam būti. Mano kelias – per širdį, nes matau, kad, valgant natūralų, neperdirbtą maistą, gyja kūnas ir emocijos. Pastarieji pandeminiai metai, manau, mus irgi moko sulėtinti tempą, įsiklausyti į save ir kitus. Rengdamas augalinės mitybos alchemijos kursus, pastebiu didžiulį žmonių poreikį keisti mitybą, gyventi be streso ir mėgautis kiekviena diena. 

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.

Vytautas Vaičaitis / Asmeninio albumo nuotr.
Skaitykite daugiau