Irūna Puzaraitė-Čepononienė – apie motinystę, pasiryžimą plastinei operacijai ir taupumą

Trumpa dosjė

• Mėgstamiausia spalva: žydra.
• Akių spalva: žalia.
• Zodiako ženklas: Vandenis.
• Žaviausia epocha: dabartinė.
• Geriausia perskaityta knyga: Davido Burnso „Geros nuotaikos vadovas“.
• Prietaras: „Geras geru sugrįžta.“
• Koks gyvūnas būčiau: tikriausiai skruzdėle – maža ir darbšti.
• Erzinanti charakterio savybė: nemėgstu melagių.
• Taip ir neišmokau: groti gitara.
• Kai viskas nusibosta, aš: važiuoju į gamtą.

Dainavote grupėje, paskui duetu su Mariumi Jampolskiu, dabar bendradarbiaujate su „Pikaso“. Jums patinka kurti ir koncertuoti ne vienai?

Kūryba visada yra mano gyvenime, tik ji ilgą laiką nematė dienos šviesos, nes nebuvau tam pasiruošusi. Vėliau drauge su vyru pradėjome aktyviau dirbti prie muzikos. Pamatėme, kad turime ką parodyti ir kūriniai pamažu išvydo dienos šviesą. Ne vieną bendros kūrybos dainą atlieka kiti – Natalija Bunkė, Laisva ir pan. 

O kodėl scenoje esu ne viena? Ko gero, šiek tiek trūksta pasitikėjimo savimi ir drąsos. Visą gyvenimą turėjau užnugarį – grupės „Mokinukės“ merginas, Marių. Nematau tame nieko bloga, nes man labai smagu bendrauti su žmonėmis, kartu kurti ir dainuoti.

Ar tapus mama, jūsų gyvenime skamba tokia pati muzika?

Mano vaikai nelabai mėgsta vaikiškų dainelių, dažnai klausosi mano dainų. Taigi, karantino metu turiu puikią progą pasikartoti tekstus (šypsosi). Muzika visada buvo ir bus mano gyvenime, nes ji man padeda atsipalaiduoti, išsikrauti, išsilieti. Nesvarbu, ar nuotaika gera, ar bloga, visada rasiu tai akimirkai tinkamiausią muziką.

Kaip motinystė jus pakeitė? Kokių naujų spalvų atsirado?

Tik dar labiau išryškino jautrumą, perdėtą atsakomybės jausmą. Žinojau, kad esu jautri, bet, atsiradus vaikams, tai sustiprėjo. Taip pat atžalos tapo labai dideliu kantrybės išbandymu. Galvojau, kad manęs išvesti iš kantrybės neįmanoma, pasirodo – klydau (šypsosi).

Ar esate griežta mama? Daug taisyklių namuose laikotės?

Aš galvoju, kad esu griežta, bet vyras sako, kad vaikai man sulipę ant galvos (juokiasi). Turime taisyklių, kurias daugiau įvedinėja vyras, nes jo vaikai geriau klauso. Kiek pasikalbu su draugėmis, dažnuose namuose tėtis užima griežtesnę ir tvirtesnę poziciją. Ir pas mus taip: vyras nustato tam tikrą režimą, taisykles. Esu tik už tai, kad vaikai nuo mažens turėtų pareigų, nes, manau, kad tai grūdina. Tačiau kartais mano širdis ima ir atsileidžia, tada vaikai daro, ką nori.

Su sese jus sieja ypatingas ryšys. Ar ir jūsų atžalos viena kitai artimos, gražiai sutaria? 

Laikui bėgant, vaikai pradeda vienas kitą vis labiau atrasti, rasti bendros veiklos. Kai buvo dar visai maži, nesuprato, kas tas pusbrolis ar pusseserė, o dabar labai vienas kito laukia, pasiilgsta. Mano vyresnysis labai gerai sutaria su sesės vyresnėle, o mažylis su mano mažyle. Vaikai labai gražiai pasiskirstę ir, kai susitinka, randa bendros veiklos.

Kaip su vyru esate pasiskirstę darbus? Ar apskritai buitis jūsų nevargina?

Labai mėgstu būti namuose. Kai gyvenimas buvo nesiliaujantis lėkimas, stresas, projektai, viešumas, namai buvo mano tvirtovė. Man patinka ruošos darbai. Mėgstu ir grindis plauti, ir rūbus lyginti, ir juos lankstyti. Tik labai nepatinka plauti indų, todėl šį darbą perleidžiu vyrui. Žinoma, jam nereikia to daryti rankomis – tam yra indaplovė, tačiau vis tiek malonu, kad man nereikia tuo rūpintis.

Kaip bėga jūsų laisvalaikis? Kada geriausiai pailsite?

Žinoma, kurdama. Kai vaikai užmiega, mėgstu užsidėti ausines, sėsti prie kompiuterio arba prie pianino ir kažką gražaus sukurti. Aišku, tam yra tinkamos ir netinkamos dienos. Kūryba kartais liejasi, o kartais galiu sėdėti iki išnaktų ir nė sakinio neparašyti. 

Kitas dalykas, kuris suteikia atgaivos ir ramybės, yra gamta. Patinka tiesiog būti lauke, ramiai sėdėti ir žiūrėti į ežerą ar laužo ugnį, klausytis paukščių čiulbėjimo. Pirmas dalykas, ką padarau gamtoje, tai išjungiu telefoną. 

Ar daug laiko praleidžiate naršydama telefone?

Nežinau su kuo palyginti, bet nemanau, kad daug. Telefoną į rankas imu tik tada, kai reikia atlikti kai kuriuos darbus, nes jame ir elektroninis paštas, ir bendravimo programėlės, kontaktai ir kt. Vakare, kai vaikai užmiega, skiriu kokią valandėlę savo malonumui panaršyti. Tačiau nesu tas žmogus, kuris nepaleidžia telefono iš rankų.

Kokių moteriškų silpnybių turite?

Jau galiu atsispirti viskam, bet buvo laikas, kai buvau pamišusi dėl rankinių, batelių, priemonių plaukams. Kai atsirado vaikai, prioritetai persidėliojo, viskam galiu atsispirti. Iš moteriškų silpnybių, tiksliau – malonumų, liko apsilankymas pas plaukų meistrą. Man labai malonu, kai pamasažuoja, išplauna, sušukuoja plaukus. Ta valandėlė grožio salone būna kaip mažos atostogos.

Ar esate labai taupi – kaip ir dera suvalkiečiams?

Esu taupi (šypsosi). Apsidairau aplinkui, pasižiūriu į save, į vaikus – nieko netrūksta, tai kam be reikalo išlaidauti... Man labiau patinka įjungti intensyvaus taupymo režimą ir po kurio laiko nupirkti didelį pirkinį, pavyzdžiui, žemės plotelį ar nekilnojamojo turto. O karantino metu apskritai nebuvo kur leisi pinigų, be to, pajamų sumažėjo, nes darbai buvo sustoję. Bet nebaisu, nes esu taupi ir atėjus juodai dienai rasčiau iš ko pragyventi.

Ar užsiimate dvasinėmis praktikomis? 

Mano dvasinė praktika yra mano vaikai. Taip, jie išveda iš kantrybės, bet patys ir grąžina ramybę. Man gera juos apkabinti, prisiglausti, paglostyti miegančius ar priglusti ir kartu nusnausti. Vaikai suteikia nusiraminimą. 

Su sese ryžotės patobulinti išvaizdą grožio klinikoje. Ar drąsu buvo apie tai prabilti viešai?

Apie tai, ar kalbėsime viešai, nesvarsčiau. Didžiausias klausimas – ar ryžtis pokyčiams, nes esu natūralistė: kasdien nesidažau, o daugelio grožio procedūrų net nežinau, nes jomis nesidomiu.

Po gimdymo kūnas nebeatrodė taip, kaip norėtųsi. Dabar esu kur kas laimingesnė. Nebijojau apie tai kalbėti viešai, nes nėra ko slėpti, be to, norėjosi padrąsinti kitas jaunas mamas, kurios susiduria su tomis pat problemomis.

Nesitikėjau, kad sulauksiu tiek daug kitų moterų žinučių. Jos rašė: „Jei jau jūs išdrįsote, tai ir aš galiu...“ Labai džiaugiuosi, kad mūsų pokyčiai suteikė drąsos, paskatino kitas mamas žengti žingsnį ir būti laimingesnėms, labiau savimi pasitikėti.

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.