Iš saldumynų istorijos. Šių faktų tikriausiai nežinojote

Seniausiais pasaulio konditeriais laikomi arabai. Jie pastebėjo, kad verdant cukrų galima paruošti neįtikėtinai gardžių gaminių.

Seniausiais pasaulio konditeriais laikomi arabai. Jie pastebėjo, kad verdant cukrų galima paruošti neįtikėtinai gardžių gaminių.

Iš pradžių cukruje buvo verdami vaisiai bei uogos. Taip buvo nutiestas kelias gardžioms uogienėms ir marmeladams.

Laikui bėgant imta improvizuoti – cukrus pradėtas virti su riešutais, pienu, prieskoniais. Dar vėliau įsigudrinta į masę pilti krakmolo ar miltų. Taip atsirado ir šiandien populiarūs rytietiški saldėsiai: chalva, nuga, pachlava. Iki XV a. pabaigos iš rytiečių saldžius gardėsius pirkdavo ir europiečiai. Europoje pirmieji burnoje tirpstančius saldumynus pradėjo gaminti italai. Europos konditerinio meno pradžia buvo Venecijoje. Tik čia pradėti gaminti kitokie nei arabiški skanėstai: traškūs sausainiai, purūs pyragėliai bei kiti viliojantys desertai.

Mėgstamiausi – ledai ir šokoladas

Ledai ir šokoladas – tie desertai, kurie visame pasaulyje sulaukia daugiausiai populiarumo. Istorikai teigia, kad ledais buvo galima mėgautis dar prieš 4 000 metų. Tada jie buvo gardinami natūraliu medumi ir miško uogomis. Mūsų dienomis daugiausia ledų Europos Sąjungoje pagaminama Italijoje. Ši šalis jau daug metų yra šio deserto ES gamybos lyderė. Per metus italai pagamina daugiau nei pusę milijardo litrų gardžių ledų! Praėjusiais metais Europos Sąjungoje iš viso buvo pagaminta apie 3,2 mlrd. litrų ledų. Antroje vietoje pagal ledų gamybos kiekius – Vokietija. Lietuviai, pasirodo, nėra patys didžiausi šio deserto mėgėjai – per metus mes suvalgome apie 263 mln. litrų ledų. Beje, klimatas tam įtakos neturi, mat norvegai, kurių karščiai irgi nelepina, praėjusiais metais nupirko daugiausiai ledų Europoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką apie jūsų asmenybę atskleidžia mėgstamiausi ledai

Be šokolado savo kasdienybės taip pat neįsivaizduoja daugelio pasaulio valstybių gyventojai. Kakavos pupelės į Europą buvo atgabentos iš Lotynų ir Vidurio Amerikos. Įdomu tai, kad jos buvo naudojamos vietoj pinigų. O kai buvo pradėtas gaminti bei turtingųjų vartoti karštas šokoladas, abejonių nekilo – šiam desertui atsispirti tiesiog neįmanoma. Centrinės Amerikos gyventojai pirmieji išmoko gaminti skystą šokoladą. Iš pradžių jis nebuvo saldinamas. Cukranendrių cukrumi pradėtas gardinti tik vėliau. Tada ir išpopuliarėjo Europoje. O šokoladas savo populiarumo viršūnę pasiekė antrojoje XIX a. pusėje, kai dėl pramonės pažangos šis saldumynas buvo pradėtas gaminti masiškai. Dabar šokoladas bei jo gaminiai populiarūs visame pasaulyje. Vienas labiausiai pasaulyje vertinamų – belgiškas šokoladas. Briuselis ne atsitiktinai yra tituluojamas pasaulio šokolado sostine. Belgijoje priskaičiuojama daugiau nei 2 000 šokolado parduotuvėlių, įkurta net 16 šokolado muziejų. Briugės mieste kasmet rengiamas įspūdingas Šokolado festivalis, į kurį suplūsta žymiausi šokolado gamintojai bei šio saldėsio mėgėjai.

Desertai, užvaldę pasaulį

Kad ir kokie populiarūs saldumynai yra ledai bei šokoladas, turime ir kitų gerai visiems žinomų ir mėgstamų desertų. Pasaulyje vyraujančias madingų desertų tendencijas akylai seka ir mūsų šalies konditerijos virtuozai. Atrodo, tiek skirtingų rūšių pyragų, tortų, sausainių prigaminama, tačiau tam tikri desertai yra tvirtai užkariavę savo pozicijas visame pasaulyje.

Vienas tokių – itališkas desertas tiramisas, kurio galite paskanauti ne tik Italijoje. Beje, šio deserto pavadinimas yra ypatingas – išvertus į lietuvių kalbą reikštų „pakylėk mane“.

Pirmą kartą jis buvo pagamintas XVII a. Toskanijos hercogo garbei ir kurį laiką buvo vadintas „hercogo sriuba“. Vėliau šis gardėsis buvo patobulintas – į jį pradėta dėti espreso kavos. Nuo tada tiramisas dar labiau paplito ir sriuba daugiau nebuvo vadintas. Dar vienas

Šiaurės Italijos desertas, pamėgtas ir kitose šalyse – panakota. Įvairiose šalyse patiekiamos skirtingos šio deserto variacijos. Į įprastai virinamą grietinėlę su cukrumi vieni įberia riešutų, kiti vaisių, aplieja šokoladu ar karamele. Populiarumu itališkiems desertams nenori nusileisti ir prancūziški sausainėliai macaroons. Vien pagalvojus apie jų traškią plutelę ir burnoje tirpstantį švelnų kremą ima tįsti seilės.

Dar vienas, itin mėgstamas visame pasaulyje desertas – prancūziškasis krembriulė, kurio plačiai pristatinėti taip pat nereikia. O be prancūziško raguolio kruasano daugelis pasaulio žmonių net neįsivaizduoja savo kasdienio ryto.

Festivaliai

Daugelyje pasaulio miestų kasmet organizuojamos saldumynų fiestos, į kurias suplūsta profesionalūs gardumynų gamintojai ir smaližiai. Dar galite suspėti apsilankyti tarptautinėje šokolado gaminimo parodoje Paryžiuje, kuri vyks spalio 28 – lapkričio 1 dienomis. Ši paroda yra organizuojama nuo 1995 metų. Bilietas į ją suaugusiajam kainuoja 14 eurų. Didžiausia pasaulyje saldumynų ir užkandžių mugė vyks sausio 28–31 dienomis Vokietijoje, Kelno mieste. Ji organizuojama nuo 1971 metų. Vasario 3–6 dienomis Paryžiuje vyks ir tradicinis pasaulinis kepyklų, ledų, šokolado ir saldumynų prekybos šou, į kurį įprastai suvažiuoja dalyviai ir lankytojai iš daugiau nei 140 pasaulio šalių. Saldumynų manijai atsispirti neįmanoma.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ryte su kava suvalgote gabalėlį šokolado? Štai ko dar negirdėjote apie šį skanėstą