Iškrypę pėdos „kauliukai“ – ne tik aukštakulnių avėjimo pasekmė. Nors su šia problema dažniau susiduria moterys, didžiojo kojos piršto deformacija pasireiškia ir vyrams. „Kardiolitos“ klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro ortopedo-traumatologo Giedriaus Mazarevičiaus teigimu, tai lemia įvairios priežastys.
Vienos priežasties nėra
Didžiojo pėdos piršto deformacija, kitaip dar vadinama „hallux valgus“, vystosi pamažu. Jos eigą lemia vidaus ir išorės veiksniai. Vidinių priežasčių, pavyzdžiui, paveldimumo, nulemti negalima, tačiau reikėtų pasirūpinti išorės veiksniais: rinktis patogesnę avalynę, dirbantiems sėdimą darbą – daugiau judėti, atlikti tempimo pratimus, mankštintis.
„Yra nurodomi ir kultūriniai skirtumai. Pavyzdžiui tautose, kuriose avalynė nenešiojama, ši deformacija pastebima 2–4 kartus rečiau. Populiacijose, kuriose madingi aukštakulniai, su šia patologija susiduriama dažniau. Įvertinus įvairius aspektus literatūroje, galima teigti, kad avalynė neabejotinai turi įtakos šios deformacijos vystymuisi. Nėra tiksliai apibrėžta, ar ji kalta dėl deformacijos atsiradimo, tačiau ji neabejotinai skatina jos progresavimą“, – avalynės įtaką deformacijai komentuoja gydytojas.
Moterys kreipiasi daug dažniau
Prevencinės priemonės – gera ir patogi avalynė, tempimo pratimai, mankštos, įtvarai.
Moterys į specialistus kreipiasi 8–10 kartų dažniau nei vyrai. Spėjama, kad tai iš dalies gali būti aukštakulnių ar batų per siauru priekiu įtaka. Per didelis svoris, tenkantis pėdai, ar vietos stoka bate sudaro palankesnes sąlygas padikaulio deformacijai vystytis. Laiku pastebėjus pokyčius, deformacijos eigą galima pristabdyti.
„Gana dažnai kreipiasi jaunos merginos, kurios neturi rimtesnių nusiskundimų, tik nedidelę deformaciją. Tokiu atveju joms rekomenduojamas konservatyvus gydymas. Tai prevencinės priemonės, stabdančios deformacijos didėjimą – gera ir patogi avalynė, tempimo pratimai, mankštos, įtvarai ir kt. Kai neoperacinis gydymas nebeduoda efekto, vargina pastovūs skausmai, verta galvoti apie chirurginį gydymą.“
Efektyvūs gydymo būdai
Operacinis gydymas rekomenduojamas ne visuomet. Jaunesniame amžiuje problemą išspręsti gali padėti ir jau minėtos priemonės, tačiau, kaip teigia specialistai, deformacijos jos nekoreguoja, o tik padeda slopinti ar mažinti simptomus. Ilgus metus nesprendžiamos problemos pamažu perauga į stiprius skausmus, kurie ilgainiui gali riboti net ir judėjimo laisvę.
„Kai deformacija ar jos sukeliami skausmai trukdo – juntamas nuolatinis pėdos, pado, pirmo piršto srities skausmas, darosi sunku pasirinkti patogią avalynę ar ji greitai „sunešiojama“, ties pažeistu sąnariu atsiranda skausmingos nuospaudos ar kamuoja greitas nuovargis einant, tinimas – laukti nereikėtų. Tokiais atvejais reikėtų bent jau ateiti pasikonsultuoti“, – pabrėžia ortopedas.
„Paskutinės minutės“ laukti nereikėtų
Nors operacinis gydymas jaunesnėms pacientėms dažniausiai iškart nerekomenduojamas, nereikėtų laukti ir „paskutinės minutės“. Vyresniame amžiuje daugėja gretutinių ligų. Sergantiems diabetu ar kitomis senatvinėmis ligomis operacinis gydymas gali sukelti pavojų ar lemti sunkesnį pooperacinį laikotarpį. Tuomet pacientėms vyresniame amžiuje siūlomas neoperacinis gydymas.
„Bendrai „hallux valgus“ deformacijos chirurginio gydymo rezultatai yra labai geri. Gerai paruoštam ir motyvuotam ligoniui komplikacijų rizika minimali, o chirurginio gydymo efektas geras. Tačiau visai nesant skundų, tik dėl kosmetinės deformacijos, operacijos atlikti aš nerekomenduoju. Verta pažymėti, kad skirtingi chirurgai turi savo patirtį ir filosofiją, todėl siūlomas gydymas gali skirtis. Geriausi rezultatai pasiekiami chirurgo labiausiai įvaldytu metodu“, – gydymo procesą aptaria G. Mazarevičius.